Kaip rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“, remdamasi Lenkijos portalu „Gry-Online“, šio neįprasto statinio istorija prasidėjo 1922 metais, kai amerikiečių inžinierius Ellisas F. Stenmanas sumanė pasistatyti vasarnamį.
Iš pradžių jis planavo įprastą poilsiui skirtą namelį, tačiau statybų metu nusprendė išbandyti neįprastą medžiagą – senus laikraščius.
Sienoms prireikė 100 tūkst. laikraščių
Susiję straipsniai
Nors pastatas dažnai vadinamas popieriniu namu, iš tiesų ne visos jo konstrukcijos pagamintos iš popieriaus.
Namo karkasas, grindys ir stogas yra mediniai. Tačiau sienoms inžinierius panaudojo maždaug 100 tūkst. senų laikraščių.
Juos jis suspaudė į net 215 sluoksnių, o atskiriems sluoksniams suklijuoti naudojo neįprastą mišinį, pagamintą iš miltų, vandens ir obuolių žievelių.
Taip iš paprastų laikraščių buvo suformuotos storos namo sienos.
Vis dėlto vien suklijuoto popieriaus nepakako. Kad laikraščiai būtų apsaugoti nuo drėgmės ir aplinkos poveikio, inžinierius sienas padengė vandeniui atspariu laku.
Ši apsauginė danga reguliariai atnaujinama ir būtent tai padeda išsaugoti neįprastą statinį jau daugiau kaip šimtmetį.
Iš popieriaus pagaminti net baldai ir laikrodis
Ne mažiau stebina ir namo vidus. Inžinierius laikraščius panaudojo ne tik sienoms, bet ir įvairiems interjero elementams gaminti.
Namo lankytojai gali pamatyti iš popieriaus pagamintus stalus, kėdes, lentynas ir net laikrodį.
Siekdamas išlaikyti vientisą interjero stilių, E. F. Stenmanas laikraščiais apklijavo ir medinį pianiną.
Tačiau vienas interjero elementas išsiskiria iš visos popierinės aplinkos – mūrinis židinys. Jis kontrastuoja su laikraščiais dengtomis sienomis ir popieriniais baldais.
Neįprastas statinys stebina tuo, kad inžinierius sugebėjo kasdienę, iš pažiūros trumpalaikę medžiagą paversti ne tik statybine konstrukcija, bet ir pagrindiniu interjero akcentu.
Ant sienų iki šiol galima skaityti senas naujienas
Dar viena išskirtinė šio namo savybė – jo sienos tapo savotišku praėjusio amžiaus istorijos archyvu.
Kadangi jos pagamintos iš tikrų laikraščių, ant jų iki šiol galima įskaityti senas antraštes ir straipsnių fragmentus.
Tarp išlikusių tekstų yra ir publikacijų apie Herberto Hooverio prezidento rinkimų kampaniją Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Taigi namo sienos ne tik atlieka konstrukcinę funkciją, bet ir saugo informaciją apie XX amžiaus pradžios įvykius.
Kiekvienas išlikęs laikraščio fragmentas primena laikotarpį, kai šie tekstai buvo aktualios dienos naujienos.
Dabar jie tapo istorijos liudininkais, kuriuos lankytojai gali apžiūrėti tiesiog ant namo sienų.
Po daugiau nei šimtmečio namas tapo muziejumi
Praėjus daugiau kaip 100 metų nuo neįprasto sumanymo įgyvendinimo, popierinis namas tebestovi.
Šiuo metu juo rūpinasi statytojo palikuonys, o pats pastatas yra atviras lankytojams kaip muziejus.
Neįprastas inžinieriaus eksperimentas ilgainiui tapo istoriniu objektu, liudijančiu, kad net ir kasdienės, įprastai išmetamos medžiagos gali būti panaudotos visiškai netikėtais būdais.
Šio namo istorija išskirtinė ne tik dėl statybai panaudotų 100 tūkst. laikraščių, bet ir dėl to, kad daugiau nei prieš šimtmetį sukurta konstrukcija, nuolat prižiūrima ir saugoma nuo drėgmės, išliko iki šių dienų.