„Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis sako, kad pastaruoju metu būsto ieškančių gyventojų situaciją apsunkina keli vienu metu veikiantys veiksniai.
„Būsto kainų augimas tapo itin dideliu iššūkiu būsto ieškantiems žmonėms, nes gyventojų pajamų augimas jau nebegali visiškai kompensuoti tokio kainų prieaugio. Prie to prisideda ir palūkanų normos bei pasiūlos ir paklausos disbalansas. Todėl daliai pirkėjų tenka iš naujo įvertinti savo finansines galimybes ir lūkesčius planuojamam įsigyti būstui“, – sako R. Reginis.
Pirmasis kompromisas – kvadratiniai metrai
Susiję straipsniai
Pasak ekspertų, brangstant būstui nėra vieno sprendimo, kaip tilpti į turimą biudžetą. Vieni pirkėjai renkasi senesnės statybos būstą, kiti ieško toliau nuo miesto centro, dar kiti atsisako dalies norėto ploto.
„Capital“ nekilnojamojo turto brokeris Paulius Banevičius pastebi, kad praktikoje būtent būsto dydis dažnai tampa vienu pirmųjų dalykų, dėl kurių pirkėjai sutinka atsisakyti dalies lūkesčių.
„Dažniausiai pirmiausia mažinamas būsto plotas ir renkamasi mažesnė kvadratūra. Tą matome ne tik iš pirkėjų pasirinkimų, bet ir pačioje pirminėje rinkoje – vystytojai taip pat projektuoja vis mažesnius butus. Dar prieš keletą metų vidutinis dviejų kambarių butas siekė apie 45 kvadratinius metrus, vėliau sumažėjo iki 43, o dabar – iki maždaug 40 kvadratinių metrų. Tad būtent plotas dažnai tampa pirmuoju kriterijumi, kurį pirkėjai sutinka persvarstyti, bandydami išsitekti turimame biudžete“, – sako P. Banevičius.
Kitas žingsnis, pasak jo, dažnai būna įrengimas. Pirkėjai gali rinktis remontuotiną būstą, dalinę apdailą ar paprastesnius įrengimo sprendimus. Tačiau kur kas sunkiau žmonės sutinka keisti vietą, kurioje planavo gyventi.
Ypač tai aktualu perkantiems pirmąjį būstą. P. Banevičiaus teigimu, jų pasirinkimą dažnai iš karto apriboja turimas pradinis įnašas ir maksimali suma, kurią gali skirti būstui. Todėl tarp tokių pirkėjų itin aktualūs vieno ir dviejų kambarių butai.
Mažiau kvadratų nebūtinai reiškia mažiau patogumo
Mažėjanti būsto kvadratūra, ekspertų teigimu, nebūtinai reiškia, kad gyvenimo kokybė turi mažėti kartu. Kuo mažesnis būstas, tuo didesnę reikšmę įgauna jo išplanavimas ir tai, kiek realiai panaudojamas kiekvienas kvadratinis metras.
„Didesnė kvadratūra ne visada reiškia patogesnį gyvenimą. Galima rasti 40 kvadratinių metrų butą, kuris dėl gero išplanavimo bus patogesnis už gerokai didesnį būstą, kuriame dalis ploto tenka ilgiems koridoriams, prieangiams ar kitoms mažai naudojamoms erdvėms. Todėl tiek projektuojant, tiek įsirengiant būstą šiandien vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad kiekvienas kvadratinis metras būtų išnaudotas prasmingai“, – sako P. Banevičius.
Panašią ilgalaikę kryptį mato ir R. Reginis. Pasak jo, mažesnio ploto būstai jau nėra vien laikinas atsakas į išaugusias kainas.
„Galima sakyti, kad mažesnio ploto būstas jau tapo ilgalaike rinkos tendencija, ypač ten, kur būsto kainos yra didžiausios. Norėdami pasiūlyti įperkamesnį būstą ir išlaikyti konkurencingumą, plėtotojai vis dažniau orientuojasi į mažesnio ploto būstų statybą. Todėl itin svarbu juos tinkamai suprojektuoti, kad net ir mažesniame plote tilptų visos įprastam gyvenimui reikalingos funkcinės zonos“, – teigia R. Reginis.
Tai keičia ir patį pirkėjų požiūrį į būsto dydį. P. Banevičius pastebi, kad skaičiuojant galutinę kainą net keli papildomi kvadratiniai metrai gali reikšti reikšmingą skirtumą, todėl žmogui tenka savęs klausti, ar papildomas plotas iš tiesų vertas didesnių finansinių įsipareigojimų.
Netikėtas žvilgsnis į būsto įperkamumą
Racionalesnis išplanavimas ir maksimaliai išnaudojamas plotas šiandien jau tapo realia NT rinkos kasdienybe. Tačiau jei net ir 40 kvadratinių metrų atrodo per daug, „Lidl“ siūlo į šią temą pažvelgti su šypsena – „Think smaller!“.
Nuo ketvirtadienio „Lidl“ parduotuvėse pasirodys medinis „Lupilu“ lėlių namelis, kuris nekilnojamojo turto skelbimų kontekste gali pasigirti visai solidžiu „privalumų paketu“: trimis aukštais, terasa, privačiu kiemu, lauko baseinu ir net liftu. Visa tai – žaidimams pritaikytame, vaikų pasauliui skirtame „būste“.
„Lidl Plus“ naudotojai „Lupilu“ medinį lėlių namelį galės įsigyti už 39,99 euro, o įprasta jo kaina sieks 49,99 euro. Žinoma, tai nėra atsakymas į realius būsto įperkamumo iššūkius, tačiau šventiniu laikotarpiu gali tapti gerokai lengviau įperkamu „nekilnojamuoju turtu“ – tik šįkart skirtu ne gyvenimui, o vaikų žaidimams.
Lietuvoje veikia 88 „Lidl“ parduotuvės 31 šalies mieste: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose, Raseiniuose, Molėtuose, Jurbarke ir Garliavoje.