Kaip informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), savivaldybės turi teisę nustatyti skirtingus žemės mokesčio tarifus. Jie gali siekti nuo 0,01 iki 4 proc. sklypo mokestinės vertės. Kai kuriose savivaldybėse būtent didžiausias tarifas taikomas neprižiūrimai žemei.
Už apleistą sklypą – gerokai didesnis mokestis
Neprižiūrimų sklypų problema aktuali tiek miestų, tiek mažesnių gyvenviečių gyventojams. Nors žemės sklypas yra privati nuosavybė, savininkas privalo laikytis savivaldybėje galiojančių teritorijų tvarkymo reikalavimų.
Susiję straipsniai
Pavyzdžiui, Alytaus miesto savivaldybė šiemet paskelbė tikrinanti neprižiūrimus sklypus. Į nenaudojamų sklypų sąrašą įtrauktai žemei numatyta taikyti maksimalų 4 proc. mokestinės vertės tarifą.
Savivaldybės teigimu, dėl to žemės mokestis gali padidėti net iki dešimties kartų.
Panašios priemonės taikomos ir kitur. Kretingos rajono savivaldybė 2026 metais taip pat ragino gyventojus susitvarkyti savo sklypus, perspėdama, kad priešingu atveju jiems gali būti taikomas 4 proc. žemės arba valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas.
Tiesa, visoje Lietuvoje vienodų tarifų nėra – juos nustato konkrečių savivaldybių tarybos.
Kada sklypas laikomas apleistu?
Vien tai, kad kaimyno sklypas atrodo ne taip tvarkingai, kaip norėtųsi, dar nereiškia, kad jis oficialiai pripažįstamas apleistu.
Savivaldybės vadovaujasi savo patvirtintomis neprižiūrimų teritorijų nustatymo taisyklėmis.
Pavyzdžiui, Kretingos rajono savivaldybės skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad sklypas gali būti pripažintas apleistu, jeigu jis apaugęs sustabarėjusiomis, sėklas subrandinusiomis piktžolėmis, krūmais ir nėra laiku nušienautas.
Dėmesys kreipiamas ir į teritorijoje kaupiamas atliekas, statybinį laužą, nebetinkamas naudoti transporto priemones bei kitus aplinką teršiančius daiktus.
Svarbu tai, kad skirtingose savivaldybėse gali būti nustatyti nevienodi sklypų priežiūros terminai ir vertinimo kriterijai.
Ką daryti, jeigu kaimynas sklypo netvarko?
Jeigu greta esantis sklypas metų metus nešienaujamas, jame kaupiasi atliekos ar plinta piktžolės, pirmiausia verta kreiptis į sklypo savininką ir paprašyti teritoriją sutvarkyti.
Jeigu susitarti nepavyksta, apie neprižiūrimą sklypą galima pranešti savivaldybei, kurios teritorijoje jis yra. Pranešime naudinga nurodyti tikslų adresą ar sklypo vietą ir pridėti jo būklę patvirtinančias nuotraukas.
Gavusi informaciją, savivaldybė gali įvertinti teritorijos būklę pagal joje galiojančią tvarką.
Nustačius pažeidimų, sklypas gali būti įtrauktas į nenaudojamų ar neprižiūrimų sklypų sąrašą. Šie duomenys perduodami VMI, kuri apskaičiuoja žemės mokestį.
Vis dėlto vien kaimyno skundas savaime nereiškia, kad savininkui bus pritaikytas didesnis mokestis. Tam būtina nustatyti, kad sklypas atitinka savivaldybės patvirtintus kriterijus.
Sklypas privatus, bet atsakomybė išlieka
Žemės savininkai kartais mano, kad savo sklype gali elgtis kaip panorėję. Tačiau privati nuosavybė neatleidžia nuo pareigos laikytis teritorijų priežiūros reikalavimų.
Savivaldybių taikomas didesnis žemės mokestis yra viena iš priemonių paskatinti savininkus pasirūpinti apleistomis teritorijomis.
Todėl net ir negyvenant sklype ar neplanuojant artimiausiu metu jo naudoti, verta pasidomėti vietos savivaldybės nustatytomis taisyklėmis. Priešingu atveju už ilgą laiką neprižiūrėtą nuosavybę gali tekti mokėti gerokai daugiau.
Parengta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją