Kaip rašo „The Guardian“, spalio 23-iosios vakarą kilęs gaisras sunaikino didžiąją dalį Kehlsteinhaus pastato, esančio netoli Berchtesgadeno miesto. Nors Bavarijos valdžia jau prabilo apie jo atstatymą, istorikai ir nacių nusikaltimų atminimo įstaigų specialistai įspėja, kad toks sprendimas gali turėti nepageidaujamų pasekmių.
Vieni mano, kad pastatą būtina išsaugoti ateities kartoms kaip istorijos liudijimą, kiti siūlo palikti griuvėsius ir paversti juos vieta, primenančia nacistinio režimo nusikaltimus.
Liepsnos apėmė visą pastatą
Susiję straipsniai
Gaisras Kehlsteinhaus kilo spalio 23 dieną, apie 21.15 valandą. Kai ugniagesiai pasiekė kalno viršūnėje stovintį pastatą, jis jau skendėjo liepsnose.
Gelbėjimo darbus apsunkino itin sudėtingos sąlygos. Pastatas stovi 1834 metrų aukštyje virš jūros lygio, o iki jo veda siauras, vingiuotas kalnų kelias. Ugniagesiams teko kovoti ne tik su ugnimi, bet ir su stipriu vėju, sniegu bei šalčiu.
Gaisrą gesino apie 200 gelbėjimo tarnybų darbuotojų. Pastatas buvo beveik visiškai sunaikintas, tačiau žmonių aukų išvengta. Kadangi ugnis įsiplieskė ne darbo metu, viduje nebuvo nei lankytojų, nei darbuotojų.
Policija netrukus sulaikė 33 metų vyrą, įtariamą padegimu. Tyrėjai aiškinasi jo motyvus, taip pat buvo tikrinama, ar nusikaltimas galėjo turėti politinių priežasčių.
Pastatas turėjo įspūdingą istoriją
Kehlsteinhaus buvo pastatytas 1938 metais, nacių režimo laikotarpiu. Jo statybą inicijavo vienas artimiausių Hitlerio bendražygių Martinas Bormannas.
Įspūdingoje vietoje, aukštai Alpėse, iškilęs pastatas turėjo demonstruoti nacių režimo galią ir daryti įspūdį užsienio svečiams.
Į jį patekti buvo galima specialiai nutiestu kalnų keliu, o paskutinę kelio atkarpą lankytojai įveikdavo per kalno vidų įrengtu liftu. Šis įspūdingas, žalvariu išklotas liftas tapo vienu iš išskirtinių pastato architektūrinių elementų.
Nors Kehlsteinhaus dažnai vadinamas Hitlerio rezidencija, iš tikrųjų diktatorius čia lankydavosi retai. Pagrindinė jo kalnų rezidencija buvo netoliese stovėjęs Berghofas, kuriame jis priimdavo politinius sprendimus ir susitikdavo su nacių vadovais.
Kehlsteinhaus pirmiausia buvo reprezentacinis pastatas, skirtas svečiams priimti ir oficialiems susitikimams.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, jis išliko beveik nepaliestas. Nuo 1952 metų pastate veikė kalnų restoranas, o įspūdingi Alpių vaizdai kasmet pritraukdavo daugybę turistų.
Lankytojai čia galėjo ne tik pasigrožėti kalnais, bet ir susipažinti su pastato istoriją pristatančia ekspozicija.
Valdžia nori atstatyti, istorikai abejoja
Po gaisro Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Herrmannas pareiškė, kad istorinį pastatą reikėtų atstatyti.
Panašios pozicijos laikosi ir Bavarijos meno ministras Markusas Blume, kuris paskelbė apie ketinimą suburti specialią ekspertų komisiją. Joje turėtų dirbti architektūros paveldo, statybos ir istorinės atminties specialistai.
Tačiau klausimas, kokia turėtų būti atstatyto pastato paskirtis ir išvaizda, sukėlė diskusijų.
Dalis istorikų nepritaria idėjai atkurti Kehlsteinhaus tokį, koks jis buvo iki gaisro.
Jų nuomone, originalaus nacių laikų pastato atkūrimas galėtų sudaryti klaidingą įspūdį, kad siekiama išsaugoti ne tik architektūrą, bet ir romantizuotą nacių režimo palikimą.
Istorikas Felixas Bohras mano, kad griuvėsius būtų prasmingiau sutvirtinti ir panaudoti edukacijai, o ne atkurti buvusį reprezentacinį pastatą.
Tokiu atveju lankytojai galėtų matyti autentiškas pastato liekanas ir susipažinti su istoriniu kontekstu, nebandant atkurti nacių režimo sukurtos aplinkos.
Baiminamasi, kad vieta taps neonacių traukos centru
Diskusijoje dėl Kehlsteinhaus ateities svarbus ir kitas klausimas – kaip elgtis su pastatais, kurie tiesiogiai susiję su nacistiniu režimu.
Vokietijoje jau seniai svarstoma, kaip išsaugoti tokius istorinius objektus, kartu neleidžiant jiems tapti ekstremistinių pažiūrų žmonių susibūrimo vietomis.
Po Antrojo pasaulinio karo dalis nacių vadovybės pastatų Obersalzberge buvo nugriauti. Tačiau istorikai atkreipia dėmesį, kad bandymas ištrinti šių vietų materialius pėdsakus ne visada davė norimą rezultatą.
Kai kuriais atvejais tai tik skatino mitų atsiradimą ir didino kraštutinių dešiniųjų susidomėjimą.
Obersalzbergo dokumentacijos centro vadovas Svenas Kelleris siūlo į pastato ateitį pažvelgti plačiau. Jo nuomone, svarbu pasakoti ne tik apie Kehlsteinhaus vaidmenį nacistinės Vokietijos laikais, bet ir apie vėlesnę jo istoriją – kaip buvęs režimo reprezentacinis objektas virto turistų lankoma vieta.
Dabar prie šios istorijos prisidėjo ir gaisras, kuris taip pat gali tapti būsimos ekspozicijos dalimi.
Siūlo visiškai kitokį sprendimą
Berchtesgadeno regiono turizmo organizacijos atstovai taip pat nepritaria skubotam sprendimui atkurti pastatą tiksliai tokį, koks jis buvo.
Svarstoma galimybė išlikusias istorines konstrukcijas sujungti su nauja architektūra, įrengti edukacines erdves ir išsaugoti turistinę objekto paskirtį.
Neatmetama, kad ateityje čia vėl galėtų veikti restoranas, tačiau pastato istorija turėtų būti pristatoma aiškiau ir išsamiau.
Kol kas galutinio sprendimo nėra. Pirmiausia reikia įvertinti gaisro padarytą žalą, sutvirtinti išlikusias konstrukcijas ir nustatyti, ką dar įmanoma išsaugoti.
Kehlsteinhaus teritorija lankytojams uždaryta.
Parengta pagal „The Guardian“