Posėdžių tvarkaraščių sistemos „Liteko“ duomenimis, parengiamasis posėdis civilinėje byloje įvyko spalio 5 d., kitas posėdis šioje byloje numatomas lapkričio 9 d.
Kaip „Kas vyksta Kaune“ informavo Kauno apygardos teismo atstovė Vija Kudzienė, byloje nagrinėjamas ginčas dėl H. ir O. Minkovskių g., Kaune, esančio 55 kv. m žemės sklypo dalies ir statinių – gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo bei kiemo statinių – paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už šį turtą dydžio.
Turtas paimamas H. ir O. Minkovskių gatvės atkarpos tarp M. K. Čiurlionio tilto ir 3-iosios siurblinės rekonstrukcijai ir eksploatacijai. Pagal projektą numatoma gatvės važiuojamąją dalį platinti iš dviejų į keturias eismo juostas, siekiant pagerinti susisiekimą, gatvės pralaidumą ir eismo saugumą.
Susiję straipsniai
Iki teisminio ginčo savivaldybės administracija 2023 m. kovo 17 d. pasiūlė savininkams sudaryti nuostolių atlyginimo sutartis. Tų pačių metų balandžio 14 d. gautas savininkų atstovės pranešimas, kad jie atsisako šias sutartis sudaryti.
Tad Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti 112 955,99 Eur atlyginimą vienam bendraturčiui ir 87 462,01 Eur kitam bendraturčiui, iš viso – 200 418 Eur.
„Šios lėšos pervestos į banko depozitinę sąskaitą. Savininkai su siūlomu atlyginimu nesutinka, nes mano, kad jis neatitinka aktualios turto rinkos vertės“, – atsakovų poziciją nurodo Kauno apygardos teismo atstovė.
Kauno apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartimi leido turtą įregistruoti valstybės vardu ir pradėti jį naudoti nurodytiems tikslams. Taip pat nustatytas ne ilgesnis kaip trijų mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo turtui atlaisvinti.
Tačiau, kaip informavo V. Kudzienė, ši nutartis neįsiteisėjo ir buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui. Tad bent kol kas turtas neprivalo būti atlaisvintas.
Rugsėjo 15 d. teismo nutartimi galutinis atlyginimo už paimamą turtą dydis nenustatytas – šis ginčas toliau nagrinėjamas byloje. Nutartyje numatyta, kad teisę neribotai disponuoti į depozitinę sąskaitą pervestomis lėšomis savininkai įgyja jai įsiteisėjus.
Advokatė – savivaldybei žmonės nerūpi
Atsakovų interesams civilinėje byloje atstovaujanti advokatė Diana Višinskienė teigia, kad savivaldybės pateikta vertinimo ataskaita galioja vienerius metus, taigi vertinimo ataskaitos terminai yra pasibaigę. Pasak advokatės, pirmasis turto vertinimas buvo atliktas 2023 m., vėliau atliktas pakartotinis vertinimas, tačiau ir šis vertinimas nebegalioja.
Šiek tiek plačiau apie šiuos turto vertinimus portalui pakomentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas. Jis teigė, kad pirminė turto vertinimo ataskaita parengta 2023 m. kovo 3 d. ir patikslinta 2023 m. kovo 7 bei 9 d. Pakartotinis turto vertinimas parengtas 2025 m. balandžio 30 d. Pasak valstybės tarnautojo, būtent šia ataskaita savivaldybė vadovavosi kreipdamasi į teismą ir pervesdama lėšas į depozitinę sąskaitą.
Tačiau savivaldybė nesutinka, kad šios vertinimo ataskaitos galiojimo datos yra pasibaigusios. Pasak D. Valiuko, savivaldybė turto vertinimo ataskaitą parengė balandžio 30 d., o sprendimo projektą patvirtino lapkričio 3 d., taigi praėjus pusmečiui. Savivaldybės atstovas nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 str. 1 d., vertinimo ataskaita turi būti atnaujinama tik tada, kai per 12 mėnesių nuo jos parengimo nepatvirtinamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas.
„Savivaldybė neturi pagrindo sutikti su teiginiu, kad vertinimo ataskaitos galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Tokią teisės normos interpretaciją patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2–13-464/2025, kurioje patvirtinta, kad ataskaitos galiojimas siejamas su projekto patvirtinimo, o ne ieškinio pateikimo momentu“, – aiškina jis.
Kita advokatės D. Višinskienės išskiriama problema yra per maža savivaldybės pasiūlyta kompensacija turto savininkams – be to, turto vertinimo procedūros užtruko itin ilgai, per tą laiką pasikeitė turto vertės.
„Antras dalykas, per tą laikotarpį yra pakitusi sklypo vertė, nes Kauno miesto savivaldybės NT verčių zona pasikeitė iš 15,9 į 15,2. Savivaldybė turėjo atsižvelgti į šį pokytį, tačiau kompensacijos dydis perskaičiuotas nebuvo“, – teigė D. Višinskienė.
Savivaldybė nesutinka ir su šiuo argumentu, motyvuodama, jog verčių zonos pasikeitimas nėra pakankamas pagrindas perskaičiuoti kompensacijos dydį.
„NT verčių zonos pasikeitimas iš 15.9 į 15.2 savaime nėra įstatyme nustatytas pagrindas perskaičiuoti individualaus turto vertinimo ataskaitoje nustatytą kompensaciją. Pagal Žemės įstatymo 47 str. 1 d. pareiga atnaujinti ataskaitą atsiranda, jeigu per jos galiojimo laikotarpį nepatvirtinamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas.
Kadangi projektas buvo patvirtintas per 12 mėnesių nuo pakartotinio vertinimo, vien dėl verčių zonos pasikeitimo perskaičiuoti kompensacijos savivaldybė pareigos neturėjo“, – į šį argumentą atsako D. Valiukas.
Jis taip pat paaiškino, jog siūlomas kompensacijos dydis nustatytas paskutine 2025 m. balandžio 30 d. individualaus turto vertinimo ataskaita, esą jokio teisinio pagrindo vertinimą atnaujinti dėl vėlesnių rinkos kainų pokyčių nėra.
Advokatė tikina, jog numatytos kompensacijos dydis neleistų įsigyti kito panašaus turto, nes vien per praėjusius metus NT vertės Kaune augo 14 proc. Ji taip pat stebėjosi, kad paimami visi sklype esantys statiniai.
„Dalis žemės sklypo galėtų būti paliekama – juk galimas dalinis sklypo paėmimas. Nėra jokio viešojo intereso paimti ūkinį pastatą ir garažą, šis procesas gali būti skaidomas dalimis“, – teigė atsakovų atstovė.
„Apskritai, savivaldybei žmonės nerūpi. Pajungiamas buldozerio mechanizmas, žmogaus teisių nelieka, lieka tik savivaldybės interesai. Nematau viešojo poreikio – matau privačių fizinių ar juridinių asmenų interesus“, – savo poziciją reziumavo advokatė D. Višinskienė.
Savivaldybė savo ruožtu tikina, kad jokios galimybės paimti tik gyvenamuosius pastatus nėra.
„Pagrindinis statinys – gyvenamasis namas yra visuomenės poreikiams paimame žemės sklype, todėl atitinkamai įtraukti visi jo priklausiniai – pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai“, – sakė D. Valiukas.
Galiausiai savivaldybės paklausėme, ar dėl teisminių ginčų gali užtrukti gatvės platinimo darbai. Į šį klausimą D. Valiukas neatsakė, bet nurodė, jog dėl H. ir O. Minkovskių gatvės dalies tarp M. K. Čiurlionio tilto ir 3-iosios siurblinės rekonstrukcijai ir eksploatacijai vykdyti paimamų žemės sklypų ir juose esančių statinių šiai dienai teisme nagrinėjama viena byla.
Teoriškai darbų vėlavimo galimybė egzistuoja, nes, kaip anksčiau minėjome, Kauno apygardos teismas rugsėjo 15 d. leido turtą įregistruoti valstybės vardu ir pradėti jį naudoti, tačiau nutartis apskųsta ir dar neįsiteisėjo. Kol Lietuvos apeliacinis teismas neišspręs skundo, savininkai neprivalo išsikraustyti, todėl savivaldybė negali pradėti darbų toje vietoje.
Net jei nutartis bus palikta galioti, savininkams lieka iki trijų mėnesių turtui atlaisvinti.