„Reikia tvirtos valdžios atstovų pozicijos, kad jie pagaliau išdrįstų pradėti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos darbus, nes Lietuvos visuomenė to nori“, – įsitikinęs buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.

„Man, kaip ūkiškam žmogui, būnant premjeru nuo 2012 metų pabaigos tokie objektai kaip Vilniaus sporto rūmai, stovintys be naudos, ir dar unikalioje sostinės vietoje, tiesiog badė akis. Be to, visai šalia buvo apleistas stadionas. Nesu architektas, tačiau vis tiek supratau, kad tą vietą pačiame Vilniaus centre būtina tvarkyti. 2013 metais Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai. Mūsų šalis buvo pirmoji iš posovietinių šalių, kuriai tada buvo patikėta ši garbinga misija. Teko organizuoti įvairius posėdžius, forumus, kultūros renginius, susitikimus, tačiau ir tada neturėjome tokios vietos, kuri tam deramai tiktų, ir dabar neturime“, – „Lietuvos rytui“ sakė šiuo metu Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetui vadovaujantis A.Butkevičius.

– Nuo kitų metų pradžios Lietuva vėl pirmininkaus ES Tarybai. Kur numatyta organizuoti tam skirtus renginius?

– Kaip ir prieš keturiolika metų, 2027-aisiais vėl teks visiems renginiams pasirinkti dar 1980 metais pradėjusį veikti Lietuvos parodų ir kongresų centrą LITEXPO, esantį itin nepatogioje vietoje, miesto pakraštyje, toli nuo viešbučių. O juk pagal tarptautinius reikalavimus viešbučiai tokių renginių metu turi būti pasiekiami maždaug per dešimt minučių.

[[ge:lrytas:lrytas:44151909]][[ge:lrytas:lrytas:43952284]][[ge:lrytas:lrytas:43629339]]

Mano galva, suprojektuotas sovietmečiu ir nejaukus lyg kokia daržinė LITEXPO centras absoliučiai netinka mūsų šalį reprezentuojantiems forumams. Kai jame vėl vyks ES Tarybos pirmininkavimo renginiai, teks nuleidinėti užuolaidas, taip atskiriant menamas patalpas vienas nuo kitų.

Ne kartą yra tekę dalyvauti panašiuose renginiuose kitose ES šalyse, kur su pavydu žiūrėdavau, kokios puikios tam skirtos erdvės, – kiekviena renginio šalis savo delegacijoms turėdavo atskirus kabinetus, pasitarimai, posėdžiai ir forumai vykdavo irgi puikiai įrengtose salėse.

Latviai mus šioje srityje yra pralenkę. Gavę iš ES finansavimą jie atnaujino kultūrai skirtas erdves, kurias dabar lengvai pritaiko įvairiems tarptautiniams renginiams. Be to, turi dar ir tokį privalumą kaip savo oro linijas tiesioginiams skrydžiams tarp ES šalių. Todėl, atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, maniau, kad iš karto po Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. būtina pradėti Vilniaus sporto rūmų rekonstrukciją, siekti, kad netoli jų atsirastų viešbučių.

– Kaip tuo metu vyko derybos su žydų organizacijomis, kurios jau reiškė nepasitenkinimą dėl galimo rūmų atnaujinimo ir jų pritaikymo įvairiems renginiams?

– Tuomet pradėjome intensyviai bendrauti su žydų organizacijomis ir Izraelyje, ir Amerikoje, ir Europoje.

2016 m. gegužę gavau Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto vadovo rabino Elyakimo Schlesingerio laišką, kuriame jis rašė: „Rabinų tarybos vardu aš visiškai pritariu Vilniaus sporto rūmų pertvarkymui į kongresų centrą 2016 m. Linkime šiam projektui didžiausios sėkmės ir esame įsitikinę, kad šis susitarimas bus naudingas Lietuvos žmonėms. Taip pat užtikrins nuolatinį Šnipiškių žydų kapinių išsaugojimą ateities kartoms ir dar labiau prisidės prie šimtų žydų kapinių ir masinių kapaviečių Lietuvoje išsaugojimo ir apsaugos.“

[[ge:lrytas:lrytas:44807249]]

Rengiant 2017 metų šalies biudžetą buvo numatyta skirti 10 mln. eurų Vilniaus sporto rūmams rekonstruoti, bet 2016 m. pabaigoje pradėjusi dirbti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė tuos rūmams skirtus pinigus, kaip dažnai būna, perskirstant biudžetą nutarė panaudoti kitoms reikmėms.

Kodėl tada buvo taip pasielgta, nežinau. Mano galva, šiems rūmams skirtą finansavimą buvo privalu išsaugoti. Gal tęsti būsimą rūmų rekonstrukcijos projektavimą sutrukdė COVID-19 pandemija, gal buvo tikimasi gauti tiems darbams pinigų iš Europos Sąjungos? Tačiau konservatorių Vyriausybė, vadovaujama Ingridos Šimonytės, iš viso darbus sustabdė.

Lietuvos žydų bendruomenė nebuvo vieninga dėl Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijos. Gal ir tai lėmė, kad visi pradėti darbai buvo atsukti atgal.

– Kaip būtų galima rūmų atnaujinimo darbus pagaliau išjudinti iš mirties taško?

– Reikia tvirtos ir principingos premjero Mindaugo Sinkevičiaus ir kitų valdžios atstovų pozicijos, kad jie vis dėlto išdrįstų pradėti darbus, nes Lietuvos visuomenė to nori.

Būtina kuo greičiau skirti finansavimą rūmams rekonstruoti. O kaip būtų įamžintos rūmų teritorijoje buvusios žydų kapinės, detaliai yra numatyta architekto Sigito Kuncevičiaus projekte.

– Bet situacija šiuo metu tokia, kad žydų bendruomenei Sporto rūmų pastato nereikia, dabartinė Vyriausybė trypčioja vietoje, o Vilniaus miesto valdžiai vienai rūmų rekonstrukcija tikrai neįveikiama. Pasiekta aklavietė?

– Rūmų rekonstrukcija – vyriausybinio lygio projektas, o Vilniaus miesto valdžia juk ant Tauro kalno stato Tautos namus. Tik kažin ar jie bus tinkami tarptautiniams renginiams?

– Kas atsitiktų, jeigu būtų priimtas sprendimas įgyvendinti S.Kuncevičiaus ir su juo dirbusios architektų grupės rūmų rekonstrukcijos projektą?

– Nieko neatsitiktų. Aš paklausčiau kitaip: kodėl neprasideda darbai ir kodėl dangstomasi įvairiais prieštaravimais ar baimėmis?

[[ge:lrytas:lrytas:44807260]]

Man būnant premjeru taip pat buvo kaišiojami pagaliai į ratus, kad tik neprasidėtų rūmų rekonstrukcija. Vizito Izraelyje metu tenykštėje spaudoje pasirodė itin kritiškas straipsnis apie žydų kapines Vilniuje, apie kompensacijas už žydų turėtą turtą.

Esu kilęs iš Šeduvos, kur gyveno daug žydų. Su jais visada palaikiau draugiškus santykius. Esu bendravęs ir su Šeduvos žydų istorijos muziejaus „Dingęs štetlas“ mecenatu, kilusiu iš Šeduvos, šiuo metu gyvenančiu Šveicarijoje. Mano iniciatyva buvo pradėtos tvarkyti žydų kapinės visoje Lietuvoje, taip pat jų žudynių vietos. Atsirado specialios nuorodos ir kelio ženklai į jas.

– Vilniaus sporto rūmai neeksploatuojami jau beveik dvidešimt metų. Kad ir kokios geros būtų jų konstrukcijos ar statybų kokybė, jie gali pradėti griūti. Kas tuomet prisiimtų atsakomybę?

– Jeigu taip atsitiktų, būtų baisi gėda.

– Jūs pats šiuo metu esate valdančiojoje koalicijoje. Ar nieko negalite padaryti dėl Sporto rūmų ateities?

– Darysiu. Imsiuosi iniciatyvos, kad rūmų rekonstrukcijai būtų numatytas finansavimas.

Projektui buvo linkima sėkmės

2016 m. gegužės 5 d. Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto (CPJCE) pirmininkas ir Rabinų tarybos narys rabinas E.Schlesingeris bei tarybos vykdomasis direktorius rabinas Abrahamas Ginsbergas parašė laišką tuometiniam Vyriausybės kancleriui Rimantui Vaitkui.

„(...) Polių vietos nustatytos remiantis „Geobaltic LTD“ ir „Geotech Engineering & Environmental Geophysics Ltd.“ atliktais aplinkos geofiziniais tyrimais, kurie parodė, kad toje vietoje kapų nėra. Tačiau mūsų Rabinų taryba nusprendė, kad bet kokie užpildai turi būti pašalinti rankiniu būdu (prižiūrint CPJCE atstovui), kol bus pasiektas natūralus gruntas prieš įrengiant polius (...)“.

Rašte taip pat tvirtinama, kad CPJCE pritaria ir palaiko Vilniaus sporto rūmų pertvarkymą į kongresų centrą ir linki šiam projektui sėkmės.

Dvidešimt metų merdintis vaiduoklis Vilniaus centre: kas prisiims atsakomybę, jei Sporto rūmai sugrius? (5)