120 metų sukaktį švenčianti Halės turgavietė per pastaruosius du dešimtmečius smarkiai pasikeitė ne tik išore, bet ir vidumi, tapusi ne vien tiktai apsipirkimų vieta.

Kad seniausias Vilniuje veikiantis Halės turgus nėra tradicinis, paliudijo ir 120 metų jubiliejaus šventė. Vyko trankūs koncertai, iki paryčių neužsidarė turgavietės durys.

Įprastos turgavietės pavakare baigia darbą ir jokių renginių, pasisėdėjimų ragaujant gurmanišką maistą jose nereikėtų tikėtis.

O Halės turgavietė sugebėjo ne tik išsaugoti senuosius prekeivius bei pirkėjus, bet ir pritraukti aplinkinius gyventojus, turistus, kurie ateina ne tik apsipirkti.

[[ge:lrytas:lrytas:4825877]]

Užaugo nauja pirkėjų karta

Halės turgavietės vykdomasis direktorius Leonas Jucys pripažino, kad prekyvietėms dabar ne pats lengviausias laikotarpis. Bet Halė sugebėjo išsaugoti ūkininkus, kurių čia prekiauja jau kelinta karta.

Lašinių rūkymo ar agurkų raugimo receptus jie perduoda iš kartos į kartą, todėl kai kurių produktų galima nusipirkti tik Halėje.

Vis dėlto L.Jucys sutiko, kad pirkėjų įpročiai pasikeitė, – dabar jie reikalauja daugiau kokybės. Pokyčiai įvyko aplink turgavietę apsigyvenus daugiau naujakurių.

[[ge:lrytas:lrytas:41152407]][[ge:lrytas:lrytas:41520754]][[ge:lrytas:lrytas:42170360]][[ge:lrytas:lrytas:42679233]]

Mat Naujamiestyje, Naujininkuose statoma daug gyvenamųjų namų, paklausūs ir senesnės statybos butai.

„Užaugo nauja pirkėjų karta, turime prie jos derintis“, – paaiškino Halės turgavietės vadovas.

Garsėja plovu, mėsainiais

Konkurencija padiktavo ir Halės turgavietės darbo laiką pratęsti iki vėlumos. Naktinėje Halėje (ne tiktai minint 120-ąją sukaktį) vyksta koncertai, teminiai vakarai, susitikimai su garsiais žmonėmis.

Taip turguje atsirado maitinimo poreikis, o dabar apie Halės mėsainius, sumuštinius ar plovą žino visas Vilnius.

Todėl prie jų penktadieniais ar šeštadieniais rikiuojasi eilės.

Prekiauja nuo XV amžiaus

Savaime suprantama, kad Halė ne visada buvo tokia. Didžiausių pokyčių ji sulaukė 2004–2006 metais, kai vyko rekonstrukcijos darbai.

Tada turgavietei iš dalies buvo sugrąžinta originali išvaizda: pašalintas fasadus ir dekoro elementus dengęs tinkas, atkurti centrinio įėjimo laiptai, langai.

Prekyvietė toje vietoje buvo jau XV amžiuje. Ties Bazilijonų ir Pylimo gatvių sankirta buvo galima įsigyti arklį, javų, maisto, buities ir kitų prekių.

1875 metais miesto valdžia nutarė nugriauti prie arklių turgaus stovėjusius basųjų karmeličių vienuolyno namus, po to ir pats turgus pradėtas vadinti Basokų aikšte arba turgaviete.

Tankiai sustatyti, netvarkingi turgaus paviljonai, kuriuose nebuvo vandentiekio, neatitiko higienos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Apšiurę prekybos paviljonai skardiniais stogais gadino miesto vaizdą. Miesto dūma nutarė perkelti turgų į už kelių šimtų metrų buvusį Javų turgų ir pastatyti naują paviljoną. 1904 metų vasario 6 dieną Basokų turgavietė buvo uždaryta ir pradėtas statyti paviljonas.

Projektai – ir Varšuvoje

Miesto valdyba ir Miesto gerovės priežiūros komisija pateikė naujo turgaus projektus miesto dūmai. Ji pasirinko pigesnį architekto Vaclavo Michnevičiaus projektą.

Pastarajame statinio pertvaroms naudotos metalo santvaros. Projekto analogai tuo metu buvo Varšuvoje – „Hala Mirowska“ ir „Hala Gwardii“.

1904 metų gruodžio 28 d. miesto valdybos paskelbtą konkursą tiekti metalines gegnes ir langų rėmus laimėjo Petro Vileišio įmonė, pasiūliusi mažiausią kainą.

P.Vileišis už Rusijoje sukauptą kapitalą buvo įsigijęs sklypą šalia dabartinės Geležinkelio gatvės, kuriame pastatė ir 1900 metais atidarė geležies dirbinių fabriką.

Katedra – iš tikrųjų halė

1906 m. pradėjo veikti V.Michnevičiaus suprojektuota ir pastatyta nauja turgavietė, Pirmojo pasaulinio karo metais pavadinta Halės turgumi.

Halė – tai stačiakampis vienaaukštis visuomeninis pastatas su didele vientisa vidaus erdve, kartais suskaidyta kolonomis ar stulpais, dengtas skliautiniu, plokščiu ar šlaitiniu stogu.

Halės turgaus pastatas vis dėlto labiau atitinka bazilikinio statinio struktūrą – trijų navų su centrine platesne ir aukštesne nava.

Pasak menotyrininko Vido Poškaus, Vilniaus arkikatedra tituluojama bazilika, o iš tikrųjų yra halė.

Prekes kruopščiai saugojo

1907 metų Vilniaus miesto plane, sudarytame inžinieriaus Pranciškaus Valickio, yra įrašas lenkų kalba „Halle targowe“ – ilgainiui šis pavadinimas įsitvirtino.

Naujoje turgavietėje buvo įrengti trijų tipų prekystaliai, skirti prekiauti žalumynais, vaisiais ir daržovėmis, mėsa ir galanterija.

Halės centre buvo įkurdinti aukšti, iš visų pusių uždari prekystaliai maisto produktams, jie buvo rakinami vidinėmis spynomis, šonai ir lubos atitverti metaliniu tinklu norint išvengti vagysčių. Jie buvo panaikinti po Antrojo pasaulinio karo.

Per gyvavimo šimtmetį keitėsi ir Halės turgaus pastato išorė: pagrindiniame fasade įėjimas panaikintas po Pirmojo pasaulinio karo, o šoniniuose vietoj dviejų įėjimų yra po vieną. Per Antrąjį pasaulinį karą nukentėję fasadai buvo nutinkuoti ir tokie išliko iki pat XXI amžiaus.

120 metų Vilniaus Halės turgaus istorijoje – įspūdingi vingiai