Valdžios neveiklumo įkaitais tapę Vilniaus koncertų ir sporto rūmai jau galėjo virsti šiuolaikiniu konferencijų centru, kurį projektavo architektas Sigitas Kuncevičius.

Jo kelią tęsiantiems bendraminčiams vėl sužibo viltis, kad istorinis pastatas bus prikeltas.

„Norėjome, kad ir valdžios atstovai iš arti pamatytų, kokie gražūs galėtų būti rūmai, kurių rekonstrukcijai yra išduotas statybos leidimas, tačiau darbai vis dar nepajudėjo“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo našlė architektė Loreta Kuncevičienė.

Ji kartu su kitais S.Kuncevičiaus įkurtos studijos architektais rūpinosi, kad rūmų rekonstrukcijos projektą pamatytų ir parlamentarai, kiti Seimo rūmuose apsilankę valdžios atstovai.

[[ge:lrytas:lrytas:44914864]]

Rekonstruotuose rūmuose galėtų įsikurti daug funkcijų turintis konferencijų centras, numatyta vieta ir muziejui, kuris būtų skirtas buvusių žydų kapinių atminimui.

Dėmesys, kuris buvo parodytas Seime jau savaitę veikiančiai parodai „Rūmai tarp atminties ir ateities“, L.Kuncevičienei suteikė vilties, kad jos vyro kurta rūmų prikėlimo vizija nebus palaidota.

„Olekas tai pažadėjo“, – Seimo pirmininko Juozo Oleko per parodos atidarymą pasakytus žodžius įsidėmėjo L.Kuncevičienė.

Priminė svarbią sukaktį

[[ge:lrytas:lrytas:43952284]][[ge:lrytas:lrytas:44052919]][[ge:lrytas:lrytas:44284862]][[ge:lrytas:lrytas:44388879]]

Seimo pirmininkas ir anksčiau buvo patikinęs, kad pritaria, jog Vilniaus koncertų ir sporto rūmai būtų atkurti.

„Svarbu, kad susitarimai, kurie buvo pasiekti, pagaliau būtų įgyvendinti“, – taip J.Olekas kalbėjo šių metų pradžioje Mokslų akademijoje susirinkusiems vilniečiams, kurie pasirašę rezoliuciją paragino Vyriausybę priimti aiškų sprendimą dėl šio svarbaus objekto.

Nuo įtakingo politiko pasirodymo Mokslų akademijos scenoje praėjo dešimt mėnesių, bet rekonstrukcijos darbai vis dar nepajudėjo, o Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama Vyriausybė trypčioja.

Šį kartą Seime kalbėdamas apie rūmų likimą J.Olekas priminė artėjantį Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo 40-metį.

„Šią sukaktį turime pasitikti deramai – įprasminti čia suskambėjusį Lietuvos laisvės balsą ir pagerbti žmones, kurie telkė tautą nepriklausomybei, o vėliau ją gynė. Mūsų pareiga – pasirūpinti rūmais ir jų aplinka, kad šią sukaktį pasitiktume oriai, gerbdami visą šios vietos istoriją. Labai nesinorėtų, kad dabartinis rūmų apleistumas užgožtų čia vykusius istorinius įvykius. Juk ši vieta primena mums drąsius žmones, kuriems esame dėkingi už Lietuvos laisvę.

Norėčiau, kad atgaivinti rūmai vėl taptų Lietuvos atminties, istorinės pagarbos ir susitikimo vieta. Kad čia galėtume tartis, dalytis idėjomis, kurti bendrus darbus – suburti žmones ir suteikti erdvę jų balsui“, – vėl pakiliai kalbėjo J.Olekas.

Verslininkas žadėjo prisidėti

Seime surengta paroda sudomino ir verslininką Arvydą Avulį. Jo pasirodymas kai kuriems parodos lankytojams buvo itin netikėtas.

Mat bendrovės „Hanner“ pagrindinį akcininką bičiuliškas ryšys sieja su sostinės meru Valdu Benkunsku. Jie kartu būna matomi ir nacionalinio stadiono statybų aikštelėje, ir laisvalaikiu, tarkim, kai gegužę Ispanijoje stebėjo krepšinio rungtynes.

Vilniaus meras jau kurį laiką audžia mintį konferencijų centrą statyti kitoje vietoje – prie Seimo. Sostinės savivaldybė tam buvo paskelbusi architektūrinį konkursą. Neatmestina, kad ir dėl to yra statomas naujas tiltas į Žvėryno rajoną.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, apie naujo konferencijų centro statybas V.Benkunskas yra kalbėjęs ir su Seimo vadovybe.

Todėl ir Seimo rūmuose surengtoje parodoje pasirodžiusio A.Avulio pažadų kai kurie jos dalyviai klausėsi įdėmiai, bet ir atsargiai.

„Mes turime gerbti žydų palikimą ir istoriją, bet ne mažiau turime gerbti ir savo. Ir tuos drąsius žmones, kurie atvėrė vartus į laisvę. Mes buvome 50 metų uždaryti kalėjime. Ir šiandien galbūt yra ta diena, kai mes galime padaryti kažką ryžtingo – pasakyti, kad sutvarkysime tą pastatą.

Jeigu politikai priims tokį sprendimą, jeigu Vyriausybė tai palaikys, tai aš prisidėsiu ir padarysiu viską, kad tas pastatas vėl švytėtų ir būtų Vilniaus simbolis“, – pažadų pažėrė A.Avulis.

Apgalvota kiekviena detalė

„Mano mirusio vyro nuotrauka Seime šmėžuoja kaip gyvas priekaištas. Tikiuosi, kad parlamentarai nepraeina pro šalį, stabteli prie projekto, kuriam jis atidavė daug jėgų“, – vylėsi L.Kuncevičienė.

S.Kuncevičiaus studijos sukurto projekto techniniams sprendimams 2019 metais pritarė ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovai, o 2022 metais buvo išduotas statybos leidimas.

„Viskas buvo suderinta ir su žydų bendruomene, o iš užsienio atvykę rabinai pasakė, kiek ir kur mes galime tvarkyti, kur judėtų žmonės po konferencijų. Buvo daug vargta, apgalvotas kiekvienas centimetras“, – teigė L.Kuncevičienė, kuri tęsia mirusio vyro kelią.

67 metų architekto gyvybė netikėtai užgeso 2025 metų liepos 24-ąją. Dieną prieš tai S.Kuncevičiaus projektui žalią šviesą buvo nutarusi uždegti Vyriausybė, kuriai vadovavo Gintautas Paluckas.

Kai G.Paluckas pažadėjo gaivinti pastatą, S.Kuncevičiaus sveikatos būklė jau buvo kritinė, tad jis to nesužinojo. Bet jo žmonai tokia žinia buvo kaip vilties spindulys.

Gerokai anksčiau, kai premjero pareigas ėjo Saulius Skvernelis, buvo suderinti visi rūmų rekonstrukcijai reikalingi leidimai.

Bet Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė, kuri nepaisė jau sudarytų susitarimų, buvo pasigavusi kitą idėją – įkurti memorialą, kuris įamžintų žydų kapines.

Buvo skirta kompensacija

„Manau, kad pagrindinė priežastis, kodėl projektas vis stringa, yra buvusių žydų kapinių klausimas“, – svarstė L.Kuncevičienė.

Apie tai buvo diskutuojama ir parodoje, ir prieš pat jos atidarymą surengtoje konferencijoje „Vilnius – miestas ant kapinių. Šiandienos iššūkiai“.

Archeologas Rytis Jonaitis konferencijoje paaiškino, kad beveik visas sostinės Naujamiesčio rajonas yra pastatytas ant kapinių. Apie tai neseniai žurnalistinį tyrimą buvo paskelbęs ir „Lietuvos ryto“ laikraštis.

Architektas Henrikas Žukauskas parodos lankytojus supažindino su įrašu iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro.

„Rusijos imperijos valdžia išmokėjo pinigines kompensacijas visiems, kurių pastatai ir žemės buvo nusavinti tvirtovės statybai (...). Kadangi uždarytose kapinėse laidoti buvo draudžiama, carinė valdžia žydų bendruomenei skyrė naują žemės sklypą kapinėms Užupyje. Tai buvo pagrindinė natūrinė kompensacija už prarastą galimybę naudotis senomis kapinėmis. Taigi už paimtą žemę yra atsiskaityta“, – pabrėžė H.Žukauskas.

Šviesuoliai kreipėsi į JAV valdžios atstovus

Filosofas ir vienas Lietuvos Sąjūdžio judėjimo įkūrėjų A.Juozaitis, architektas ir Eksparlamentarų klubo prezidentas H.Žukauskas, žurnalistas ir Vyčio paramos fondo vicepirmininkas V.Kavaliauskas lapkričio 8 d. kreipėsi į JAV ambasadorę Lietuvoje K.C.McDonald.

Jie paprašė perduoti JAV viceprezidentui J.D.Vance’ui Lietuvos visuomenės atstovų laišką, kuriame paaiškinama Vilniaus koncertų ir sporto rūmų svarba Lietuvos istorijoje. Tam juos paskatino kai kurių JAV pareigūnų vaidmuo bandant turėti įtakos šio pastato likimui.

„Pastatas nėra ypatingai svarbus visuomenei, jeigu jis netampa žmonių dvasinio gyvenimo centru, jų ir valstybės istorijos simboliu. Nepriklausomybės salė („Independence Hall“) Filadelfijoje buvo statoma kaip anglų kolonijinės valdžios Pensilvanijoje administracinis pastatas. Jis tapo istorinis, kai 1775-aisiais G.Washingtonas čia buvo paskirtas Kontinentinės armijos vyriausiuoju vadu, kai 1776-aisiais čia paskelbta Nepriklausomybės deklaracija, o 1781-aisiais pasirašyta Amerikos Konstitucija. JAV piliečiams nėra šventesnio istorinio pastato. Vilniaus koncertų ir sporto rūmai buvo statomi prieš 60 metų tarybinės okupacinės valdžios nutarimu vietoje, kur iki XIX amžiaus pradžios buvo miesto žydų kapinės, kurias po 1831 m. sukilimo prieš carą nuspręsta paversti rusų valdžios karine tvirtove. Pastatas istorinis tapo 1988 m., kai prieš okupaciją pakilusi Lietuvos visuomenė rūmuose surengė Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, kur paskelbta ir įtvirtinta Nepriklausomybės idėja. Po kruvinų 1991 m. sausio 13-osios įvykių šimtai tūkstančių žmonių čia atsisveikino su didvyriais – okupantų nužudytais taikiais žmonėmis. Daugeliui mūsų piliečių šis pastatas tapo istoriniu simboliu – kaip amerikiečiams „Independence Hall“. (...) Ne Lietuvos valdžia buvo, kai buvo panaikintos senosios Šnipiškių kapinės, kai žydų palaikai buvo kilnojami iš vienos vietos į kitas. Nuo 1990 m. užtikrinome, kad čia laidotų žmonių atmintis bus gerbiama. (...) Pagal Izraelio ir Europos žydų ekspertų nurodymus parengtas pastato atgaivinimo projektas numato Atminties parko įrengimą, kuris bus atliekamas neliečiant žemės paviršiaus – įrengiant gėlynus užpylus papildomą dirvožemio sluoksnį. Projektą savo parašais patvirtino ir Lietuvos žydų bendruomenės vadovai. Pastate bus ir buvusioms žydų kapinėms skirtas memorialas, ir įkelta Vilniaus žydų biblioteka. Mūsų laiške JAV viceprezidentui ir laiške Jums išsakytus principus patvirtino 300 Mokslų akademijoje susirinkusių visuomenės atstovų, 53 Valstybės atkūrimo akto signatarai.Mes dėkingi, kad JAV vyriausybė sveikino Lietuvos valstybės atkūrimą. Mūsų valstybė daro viską, kad būtų įgyvendinami Vakarų demokratijos principai, stiprinama visuomenė, kurioje nebūtų rasizmo ir neapykantos žmogui. Tų principų bus laikomasi sutvarkant apleistą teritoriją Vilniaus centre“, – rašoma kreipimesi.

Dėl griūvančių rūmų – skambūs pažadai (3)