Pereiti į turinį

Dėl problemų renovacijos projektuose kreipėsi į ministeriją: ragina užtikrinti kokybės reikalavimus vėdinamų fasadų sistemoms

Nacionalinė pasyvaus namo asociacija (NPNA) kreipėsi į Aplinkos ministeriją, ragindama aiškiau apibrėžti vėdinamų fasadų sistemoms keliamus reikalavimus. Asociacijos vertinimu, vėdinami fasadai tapo vienu dažniausių daugiabučių renovacijos sprendinių, tačiau pasikartojantys jų defektai rodo, kad dabartinis reguliavimas nepakankamai užtikrina renovacijos kokybę ir ilgaamžiškumą.
Vėdinamas fasadas.
Daugiau nuotraukų (4)
Šiuo metu Statybos techninis reglamentas (STR) numato alternatyvą vėdinamų fasadų sistemas projektuoti iš atskirų statybos produktų, bendrą sistemos sąveiką vertinant tik atliekant dokumentinį patikrinimą. Asociacija siūlo atsisakyti tokios galimybės ir palikti reikalavimą naudoti tik tinkamai įvertintas sistemas, turinčias Europos techninį įvertinimą (ETĮ) kartu su CE ženklu arba Nacionaliniu techniniu įvertinimu (NTĮ).
Pasak NPNA direktoriaus Ryčio Kaminsko, vien tai, kad kiekvienas komponentas atskirai atitinka jam taikomus reikalavimus, nereiškia visos fasado sistemos patikimumo. Pavyzdžiui, skirtingų metalų naudojimas gali didinti korozijos riziką, o skirtingas medžiagų šiluminis plėtimasis gali lemti papildomas įtampas tvirtinimo mazguose.
„Nuo tinkamai suprojektuoto ir įrengto fasado priklauso pastato energinis efektyvumas, estetinė išvaizda, taip pat žmonių saugumas bei pastato eksploatavimo kaštai ateityje. Karkaso, tvirtinimo elementų ir apdailos sąveiką veikia vėjo apkrovos, temperatūros pokyčiai, drėgmė, šalčio ciklai ir mechaniniai poveikiai, todėl privalu įvertinti ne tik atskirus gaminius, bet ir visos fasado sistemos suderinamumą bei patikimumą“, – teigia R. Kaminskas.
Dėl defektų – papildomos išlaidos remontui
Vėdinamo fasado sistemos plačiai naudojamos daugiabučių ir viešųjų pastatų renovacijos projektuose, kuriems skiriamos ir valstybės ar savivaldybių lėšos, tačiau NPNA šiemet atlikta 39 renovuotų pastatų valdytojų apklausa ir interviu su rinkos dalyviais tuo pačiu atskleidė pasikartojančias šios sistemos problemas.
Tarp dažniausiai minimų defektų – tvirtinimo elementų korozija ar deformacija, apdailos elementų atsiskyrimas ir kritimas, plokščių kampų lūžiai, skilinėjimas bei kiti paviršiaus pokyčiai, tokie kaip blukimas arba dėmės.
Respondentai pabrėžė, kad dalis tokių problemų kyla dėl netinkamo montavimo ir nepakankamo rangovų įsigilinimo į konkrečių fasadų sistemų įrengimo technologijas. Kai kuriais atvejais plokštės pradeda skilinėti ties tvirtinimo taškais – net jei jos nenukrenta, fasado estetinis vaizdas suprastėja, o pats defektas tampa papildomo remonto priežastimi.
Respondentai pastebėjo, kad liberalizavus reguliavimą daugėja iš atskirų elementų formuojamų sprendinių. Jie suteikia daugiau laisvės renkantis apdailos medžiagas, tačiau jų tarpusavio sąveika ne visuomet yra patikrinta atitinkamais bandymais, dėl ko gali nukentėti ilgalaikė eksploatacija.
NPNA direktorius ir architektas Rytis Kaminskas. Daugiau nuotraukų (4)
NPNA direktorius ir architektas Rytis Kaminskas.
„Ne mažiau aktuali problema – defektų priežasčių nustatymas ir atsakomybė už jų pašalinimą. Respondentai nurodė, kad atsiradus fasado kokybės problemoms praktikoje neretai kyla ginčų tarp gamintojų, projektuotojų ir rangovų dėl to, kas yra atsakingas už konkretų trūkumą. Atsakingo subjekto nustatymas gali užtrukti, todėl defektų šalinimas tampa lėtas ir neefektyvus“, – pažymi NPNA direktorius.
Pateikė siūlymus
Asociacija siūlo Aplinkos ministerijai peržiūrėti STR 2.04.01:2018 nuostatas bei panaikinti galimybę vėdinamų fasadų sistemas projektuoti iš atskirų elementų, kai nėra ETĮ kartu CE ženklinimu ar NTĮ, įvertinančio visą sistemą arba esminių jos komponentų komplektą.
NPNA vertinimu, siūlomi pakeitimai padėtų užtikrinti aukštesnę renovacijos kokybę, sumažintų vėdinamų fasadų defektų ir saugos incidentų riziką bei sudarytų tinkamesnes sąlygas užtikrinti, kad Lietuvos renovuoti pastatai būtų saugūs ir ilgaamžiai.
Pagal Lietuvos Socialinio klimato planą iki 2032 m. vien daugiabučių renovacijai numatoma skirti apie 270 mln. eurų, o savivaldybių viešųjų pastatų renovacijai – papildomai 40 mln. eurų Modernizavimo fondo lėšų.
Renovacijaišlaidosremontas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.