Pereiti į turinį

Kova su triukšmadariais įstrigo: Vyriausybė nepritaria pasiūlytam modeliui

Jadvyga Bieliavska
Sekite Lrytas Google
Vyriausybė nepritaria Seime pradėtoms svarstyti parlamentarės Vilijos Targamadzės inicijuotoms įstatymo pataisoms, siūlančioms sustiprinti triukšmo prevenciją tais atvejais, kai pastatai, patalpos ar teritorijos suteikiami kitiems asmenims laikinai naudotis.
Kaimo turizmo sodyba.
Daugiau nuotraukų (1)
Pasiūlytas reguliavimas paliestų, pavyzdžiui, trumpalaikio apgyvendinimo, patalpų nuomos, renginių organizavimo ir kitų susijusių paslaugų teikėjus.
Projektą parengusi V. Targamadzė siūlo įpareigoti tuos, kurie už atlygį ar neatlygintinai suteikia pastatą, patalpą, teritoriją ar jų dalį kitam asmeniui laikinai naudotis, imtis „triukšmo sukėlimo riziką atitinkančių pagrįstų ir proporcingų triukšmo prevencijos priemonių“.
Įvertinęs šią iniciatyvą ministrų kabinetas savo trečiadienį priimtame nutarime pabrėžia, kad Triukšmo valdymo įstatymas jau nustato triukšmo šaltinių valdytojų pareigas, o papildomų pareigų objektus laikinai naudotis suteikiantiems asmenims nustatymas nėra pakankamai pagrįstas.
„Nenustatyta, kokių konkrečių triukšmo prevencijos priemonių toks asmuo privalėtų imtis, kokiais kriterijais remiantis šios priemonės turėtų būti parenkamos, taip pat kokiais atvejais būtų laikoma, kad asmuo tinkamai įvykdė jam nustatytą pareigą. Be to, neįtvirtinti šios pareigos vykdymo kontrolės kriterijai, pagal kuriuos kompetentinga institucija turėtų vertinti taikytų priemonių pagrįstumą, proporcingumą ir veiksmingumą. Dėl to asmuo negalėtų iš anksto pakankamai tiksliai numatyti jam nustatomų pareigų apimties ir jų nevykdymo teisinių pasekmių, o kompetentingoms institucijoms būtų palikta pernelyg plati diskrecija vertinti, ar konkrečiu atveju objekto suteikėjas ėmėsi pakankamų prevencijos priemonių“,– sakoma Vyriausybės priimtame nutarime.
Ministrų kabinetas nepritaria ne tik siūlomoms reguliavimo priemonėms, bet ir poreikiui nustatyti papildomą specialų triukšmo prevencijos reguliavimą tais atvejais, kai objektai suteikiami laikinai naudotis kitiems asmenims. Vien šis faktas, anot ministrų kabineto, nepatvirtina, kad objektą suteikęs asmuo turi teisinių ir faktinių galimybių kontroliuoti jo naudotojo elgesį, įrenginius, vykdomos veiklos pobūdį, intensyvumą ar laiką ir užkirsti kelią galimiems triukšmo reikalavimų pažeidimams.
„Todėl papildomos prevencinės pareigos nustatymas objekto suteikėjui turi būti siejamas su aiškiai apibrėžtomis jo teisėmis, pareigomis ir realiomis galimybėmis daryti įtaką triukšmo šaltinio naudojimui“, – sakoma Vyriausybės išvadoje.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą administracinė atsakomybė taikoma pažeidimą padariusiam asmeniui.
„Todėl kito asmens padarytas pažeidimas savaime negali būti pagrindas taikyti administracinę atsakomybę objekto suteikėjui. Objekto suteikimas laikinai juo naudotis ne visais atvejais gali būti įformintas rašytine sutartimi, todėl kompetentinga institucija ne visais atvejais turėtų objektyvių dokumentinių duomenų, leidžiančių nustatyti, ar pažeidimo padarymo metu objektas buvo suteiktas kitam asmeniui laikinai naudotis, kas jį suteikė, kas juo faktiškai naudojosi, taip pat naudojimosi laikotarpį ir sąlygas. Įstatymo projekte nenustatyti tokiais atvejais taikytini faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodinėjimo kriterijai. Dėl to neužtikrinama, kad sprendimas dėl objekto suteikėjui nustatytos pareigos vykdymo būtų priimamas remiantis pakankamais ir objektyviais duomenimis“, – sako Vyriausybė.
Todėl ji siūlo projekto tikslų siekti taikant jau galiojančias teisines priemones.
„Įstatymo projektu siekiamų tikslų galima pasiekti kitomis priemonėmis, taikant galiojančias triukšmo šaltinių valdytojų pareigas ir atsakomybės už triukšmo reikalavimų pažeidimus mechanizmus „, – teigia Vyriausybė.
Kaip ELTA jau skelbė, šių metų rugsėjo mėnesį Seimas pradėjo svarstyti V. Targamadzės pateiktas Triukšmo valdymo įstatymo pataisas, numatančias naujas triukšmo prevencijos priemones tais atvejais, kai pastatai, patalpos ar teritorijos suteikiami kitiems asmenims laikinai naudotis.
Projekto autorė sako, kad prevencinės priemonės būtų skirtingos, priklausomai nuo konkretaus objekto ir jo naudojimo aplinkybių.
„Prevencijos priemonėmis galėtų būti, pavyzdžiui, objekto naudojimosi taisyklių nustatymas, naudotojų informavimas apie triukšmo prevencijos reikalavimus, triukšmo riziką didinančios veiklos ribojimas naudojimosi sąlygose, reagavimo į pranešimus tvarkos nustatymas, naudotojų įspėjimas apie nustatytus pažeidimus ar atitinkamos techninės priemonės“, – sako V. Targamadzė.
Šis priemonių sąrašas, jos teigimu, nėra baigtinis. Pasikartojančių pažeidimų atvejais ji siūlo nustatyti papildomą prevencijos mechanizmą.
Jeigu per 12 dvylika mėnesių dėl naudojimosi tuo pačiu konkrečiu laikinai suteiktu pastatu valstybės ir savivaldybių institucijos ne mažiau kaip 2 kartus nustatytų triukšmo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, apie tai būtų informuojamas objekto savininkas.
Per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos jis turėtų įvertinti, ar taikomos triukšmo prevencijos priemonės yra pakankamos ir veiksmingos. Papildomų priemonių būtų privaloma imtis tik tada, jeigu atlikus vertinimą būtų nustatyta, kad taikomos priemonės yra nepakankamos.
Projektą pateikimo stadijoje palaikė 48 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 15 susilaikė.
Galiojantis Triukšmo valdymo įstatymas nustato triukšmo kontrolės pagrindus, tačiau nenustato specialaus prevencinio mechanizmo gyventojams, kurie suteikia kitiems asmenims laikinai naudotis savo pastatus, patalpas ar teritorijas.
Vilija Targamadzėtriukšmassodyba
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.