Nors Lietuvoje šios daugiametės gėlės dažnai vadinamos amariliais, iš tiesų tai – puikusis meilenis (Hippeastrum x hortorum). Nuo panašių, bet Lietuvoje rečiau sutinkamų amarilių juos atskirti nėra sunku. Meileniai žydi žiemą arba pavasarį, o amariliai pražysta vasarą ir rudenį. Meilenis ant vieno stiebo gali sukrauti 2–6 žiedpumpurius, o amarilis – net iki 10–12. Be to, meilenio stiebas tuščiaviduris, o amarilio – pilnaviduris, meilenio žiedai – bekvapiai, o amarilio švelniai kvepia.
Pasak I.Vaičiūnienės, meilenių priežiūra nėra sudėtinga. Pavasarį, kai nebėra šalnų pavojaus, jie iš kambario išnešami vasaroti į lauką. Moteris juos pasodina į dirvą ir pamiršta iki rudens. Galima gumbus per vasarą laikyti ir vazonuose, bet tuomet reikia neužmiršti palaistyti, kad jie neišdžiūtų.
Rudenį, prieš šalnas, meilenius augintoja sodina į vazonus taip, kad virš žemės kyšotų trečdalis gumbo. Daug vietos jiems nereikia – nemažame vazone moteris jų prisodina ir apie dešimt.
Taip susodinti augalai keliauja į rūsį. Tamsoje retsykiais truputį palaistomi jie ilsisi ir kaupia jėgas naujam žydėjimui. Tuo metu sudžiūsta jų lapai, augalas atrodo tarsi negyvas.
Po kelių mėnesių meilenių gumbai ima busti. Pamačiusi, kad pradeda kaltis lapeliai, I.Vaičiūnienė juos parsineša į kambarį, ima dažniau laistyti. Ir netrukus už rūpestį augalai pasipuošia gražiais ir gana ilgai namus puošiančiais žiedais.
Gėlių augintojai pataria meilenius sodinti į komposto žemės, molio, durpių ir smėlio (3:1:1:1) mišinį. Būtinas geras drenažas. Persodinti gumbus verta po žydėjimo, o naujas vazonėlis turėtų būti vos pora centimetrų platesnis nei tas, kuriame augalas augo iki šiol. Skaičiuojama, kad suaugusiam meilenio gumbui pakanka 15 cm aukščio vazono, nuo kurio sienelių iki gumbo turėtų būti ne daugiau kaip 3 cm.
Pasodintus į vazoną meilenius laistyti reikėtų saikingai, kad į gumbą neįsimestų puvinys. O ir vėliau patariama laistyti taip, kad vanduo nesušlapintų gumbo, tik žemę. Todėl kai kurie augintojai verčiau vandens įpila į po vazonu pastatytą lėkštelę ir po kiek laiko jo likutį išpila. Tai augalas, labiau toleruojantis laikiną sausrą nei įmirkusią žemę.
Kaip ir daugumą žydinčių gėlių, aktyvaus augimo laiku meilenius reikia tręšti (kas 1-2 savaites) žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis.
Žiedams nužydėjus, žiedynkotis nupjaunamas, o augalas ir toliau laistomas, tręšiamas ir laikomas šviesioje vietoje – tuomet jis ir vaikučių priaugina. Pasak meilenių augintojų, kuo daugiau per vasarą jie priaugina lapų, tuo gražesnių žiedų galima tikėtis žiemą ar ankstyvą pavasarį.
Galima ir patiems šiek tiek reguliuoti meilenių žydėjimo datą. Pradėti budinti juos galima praėjus ne mažiau kaip 2 mėnesiams nuo poilsio pradžios – išnešti į šiltą ir šviesią patalpą, imti dažniau laistyti. Prabudęs augalas pražysta praėjus 6–8 savaitėms.
Kartais meilenių šeimininkai skundžiasi, kad iš pažiūros gražiai atrodantis augalas kažkodėl nežydi. Taip gali būti dėl kelių priežasčių: per didelio vazono, jei trūksta šviesos, augalas neturi poilsio laikotarpio ar tiesiog dar per jaunas.
Norite pirmi sužinoti apie naujus „Būsto“ straipsnius? Sekite mūsų „Facebook“.
