Euras Lietuvoje bus, o nekilnojamojo turto kainos kils. Regis, lietuviai tuo neabejoja. Tad sutaupytus pinigus šiemet grūda į naujus ar senesnius būstus.
Tai pajuto medinius laiptus gaminantys broliai dvyniai Darius bei Gintas Vasiliauskai: užsakymai šiemet pasipylė kaip niekada anksti.
Pasak G.Vasiliausko, ypač pagyvėjo individualių namų statybos. Į meistrų ieškančių žmonių skambučius jam dažnai tenka atsakyti: „Ne, nebespėjame.“
„Būdavo, iškelia žmogus namo sienas nuo pavasario iki rudens ir tik tada, kai pradedami vidaus darbai, ieško stalių. Bet šiemet viskas kitaip. Darbai užvirė pavasarį“, – kalbėjo Gintas.
Broliai bendrauja ir su architektais. Vienas jų gyrėsi šįmet vien Kauno regione parengęs ir suderinęs 4 kartus daugiau projektų nei pernai.
Neįprastai daug statoma kotedžų. Paprastai jie būna nedideli – 80–100 kvadratinių metrų ploto.
„Vis dėlto šiemet kaip niekada daug į akis krinta broko.
Architektai dėlioja kambarius be jokios logikos, esą ir taip bus gerai.
Neva jie menininkai, sumąsto nei šį, nei tą ir nori savo idėją realizuoti. Atseit jei kam nors patiko, tiks ir kitam“, – pasakojo G.Vasiliauskas.
Meistrų teigimu, žaliavų pardavėjai taip pat reagavo į rinkos pokyčius. Medienos paklausa padidėjo, todėl šiemet jau pasistiebė ir ąžuolo, ir pušies medienos kainos.
„Uosio mediena tebekainuoja tiek pat, kiek ir anksčiau. Bet tuoj ir ji pabrangs, nes šios medienos pastaruoju metu ėmė trūkti“, – sakė Darius.
Pirkėjai išsiverčia ir be paskolų
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje aktyvumas yra nemenkas – sandorių sudaroma daugiau nei įprastai.
Anot ekspertų, taip elgtis žmones skatina numatomas euro įvedimas. Tiesa, nekilnojamojo turto kainų pokyčiai nėra ryškūs.
Lietuviai už nekilnojamąjį turtą pastaruoju metu daugiausia moka grynaisiais. Tik trečdalį perkamų būstų finansuoja bankai, kiti šluojami už asmenines lėšas.
