Antrojo tarptautinio gatvės meno festivalio „Vilnius Street Art“, vyksiančio rugsėjo 5–13 dienomis, rengėjus pribloškė P.Bocullaitės sumanymas pagyvinti Saulėtekio alėjoje esantį pastatą.
Jauna grafikė ir teatro bei kino dailininkė pasiūlė Sveikatos ir sporto centro pastato sienas išpiešti paplūdimio tematikos grafiniu piešiniu.
Įdomiausias – techninis sprendimas: pastato siena bus padengta drėgmei atspariais dažais, kurie lyjant išlaikytų sausos sienos vaizdą ir išryškintų piešinį.
Praeivius verstų šypsotis
Paklausta, kaip sužinojo apie konkursą, P.Bocullaitė sakė, kad ši žinia vis šmėstelėdavo socialiniuose interneto labirintuose, vis pakutendavo smalsumą. Galų gale ją draugai įtikino, kad verta dalyvauti.
„Jau seniai nešiojausi galvoje „šlapios sienos“ idėją. Man žavu, kai lyjant pastatai įgauna tamsesnį atspalvį, norėjau tai panaudoti. Todėl sugalvojau šį iš pažiūros nematomą pliažą, kuris atsigauna tik lietuje kaip kontrastas nemaloniems orams.
Kai žmonės skubėtų gatve, susisupę į lietpalčius, ant sienos atgytų visai kitoks pasaulis ir galbūt kam nors sukeltų šypseną ar tiesiog pasufleruotų, kad nėra jau viskas taip blogai“, – tvirtino menininkė.
Nepasmerkė ir tepliotojų
P.Bocullaitė sakė, kad žino kelias vietas, kur būtų galima šią idėją įgyvendinti. „Jei yra vieta, ateis ir laikas“, – šypsojosi menininkė.
Kaip ji vertina praėjusį „Vilnius Street Art“ festivalį? „Jėga! Džiugu, kad gatvės menas Lietuvoje auginasi stiprius raumenis. Įsiminė keli darbai, jie kėlė ne tik minčių, bet ir kalbų.
Pamenu skandalą, kai piešinį ant „Lietuvos“ kino teatro iškart po festivalio išdarkė kiti piešėjai“, – apgailestavo menininkė.
Ji prisiminė, kad tuomet visi puolė vertinti – ar gerai padarė tie, kurie kūrinį esą tobulino, ar tai nepagarba autoriui.
„Man gatvės menas tuo ir įdomus, kad jis gyvas, natūralus, neapsaugotas ir neįspraustas į sterilią galeriją. Sukuri darbą, paleidi jį gyventi savo gyvenimą ir niekada nežinai, kaip jam baigsis.
Apskritai auksinė kolona, žmonių muliažai prie Šiuolaikinio meno centro, didelių mastelių piešiniai – viskas suteikė miestui stiprų netikėtumo jausmą. O jis juk labai malonus“, – dalijosi įspūdžiais P.Bocullaitė.
Išsišokėlių dar per mažai
Menininkės nuomone, Vilnius iš tikrųjų yra puiki vieta kurti. Ir kultūra šiandien čia, atrodo, yra gyva.
Vilniuje vyksta labai daug kultūros renginių, festivalių, jie atviri įdomiems pasiūlymams.
Vienintelis dalykas, kurio menininkė kartais pasigenda sostinėje, – drąsių, gal net išsišokėliškų sprendimų. „Vis dar esame šiek tiek konservatyvūs“, – atsiduso ji.