Vilijampolėje esančio lopšelio-darželio „Daigelis“ auklėtiniai ir jų tėvai nesuka galvos, ką padovanoti ugdymo įstaigai ją paliekant. Lopšelio-darželio kieme jau auga 5 jų pasodinti medžiai.
Šį pavasarį stipriai pasikeitė ir visa darželio aplinka. Puoselėti augalus bendradarbius ir auklėtinių tėvus įkvėpė „Daigelio“ direktorė Ilona Šerniuvienė.
Moteris įsitikinusi, kad prisiliesdami prie gamtos vaikai sparčiau lavinasi.
Užkrėtė meile gamtai
Vilijampolėje lopšelis-darželis „Daigelis“ įkurtas prieš 50 metų. Greta jo visus tuos metus stiebėsi tik dvi sidabrinės eglės ir plytėjo žolynas.
Pernai ugdymo įstaigai pradėjusi vadovauti I.Šerniuvienė pasakojo, kad senas statinys ir jo aplinka atrodė niūrokai. Moteris turi laisvalaikio pomėgį. Greta savo namų augina įvairius augalus.
Todėl kaunietė savo meile gamtai pabandė užkrėsti ir bendradarbius, auklėtinių tėvus ir pačius vaikus. Ir jai tai pavyko.
Gėlynai tapo staigmena
Dabar prie ugdymo įstaigos plyti keli alpinariumai, juose auga įvairūs spygliuočiai, daugiamečiai augalai ir vienmetės gėlės.
„Viską darėme savo rankomis. Vieną dieną, kai vaikai miegojo, per kelias valandas dalis darbuotojų pureno žemę, sodino dekoratyvinius krūmus ir gėles. Kai vaikai atsibudo, gėlynas jiems tapo tikra staigmena“, – pasakojo I.Šerniuvienė.
Ne ką mažesnė staigmena išvysti pagražintą aplinką buvo ir tėvams, vakare atėjusiems pasiimti savo atžalų.
„Pamatę šiuos alpinariumus, tėvai taip pat ėmė dovanoti gėles ir augalus“, – prisiminė darželio vadovė.
Atsidėkoja sodinukais
Netrukus padedant tėvams kieme atsirado ir rožynas. Alpinariumai pagražinti akmenimis.
„Juos darbuotojai ir tėvai specialiai renka laukuose ir dovanoja mums“, – pasakojo pedagogė.
Auksines rankas turintis lošelio-darželio ūkvedys Antanas Milutis pagamino metalo ir akmenų kompozicijas. Viena jų – akmuo, įtvirtintas į pasagą ant dailiai kalinėto stovo. Meistras norėjo, kad jo darbas vaikams neštų laimę.
Taip pat ugdymo įstaigos kieme ratu susodinti 5 dekoratyviniai gluosniai – svyruokliai. Tai – „Daigelyje“ užaugusių ir jį palikusių vaikų bei jų tėvų dovanos. Medžius išleistuvių dieną padedami suaugusiųjų sodina patys vaikai.
„Vaikams, ypač berniukams, lakstyti po darželio kiemą ir naudotis vaikų žaidimo aikštele greitai pabosta. Todėl kiemą bei augalus taip pat pritaikėme jų žaidimams, kurių metu mažieji geriau perpranta žinias“, – pasakojo I.Šerniuvienė.
Stebėjo, kaip auga derlius
Per piešimo pamokas vaikai eina į lauką, medžius apvynioja popierių lakštai ir ant jų piešia. Taip pat iš akmenų yra sudėliotas žaidimas „Šimtalangis“. Čiupinėdami mažus ir didelius akmenis, vaikai greičiau išmoksta skaičius ir jų seką.
Priešmokyklinukai pavasarį pasodino nedidelį daržą ir laukė derliaus.
„Sodinome pupas, žirnius, braškes, agurkus, pomidorus, bulves, paprikas. Įdomiausia miesto vaikams buvo pamatyti, kaip iškasamos bulvės“, – šypsojosi pedagogė.
Iš pačių išaugintų mėtų, ramunėlių vaikai pliko ir geria arbatas.
„Taip jie sužino, kad vaistažolės yra sveikiau nei kiti gėrimai“, – sakė I.Šerniuvienė.
Rudenėjant vienmetės gėlės jau baigia džiuginti. Dabar vaikai laukia žiemos švenčių, kada puoš kieme augančias senas egles ir kitus spygliuočius.
Žydinčios gėlės gerina nuotaiką
Aida Ramanauskienė
Biologė
„Pačiose ugdymo įstaigose auginti daug augalų ir gėlių nepatariama. Kai kurie vaikai ir jaunuoliai jiems gali būti alergiški. Tačiau pagražinti kiemą verta.
Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto studentai yra atlikę apklausą, ar ugdymo įstaigų lankytojai ir darbuotojai norėtų, kad aplink jas atsirastų daugių žalių plotų.
Apklausoje dalyvavo 10–50 metų kauniečiai.
94 procentai jų atsakė, kad prie ugdymo įstaigų norėtų daugiau žalumos, augalų ir poilsiui skirtų suolų. Apklausos dalyviai teigė, kad žydintys augalai gerina nuotaiką. Trumpas poilsis žalumoje yra kur kas naudingesnis.
Taip pat nustatyta, kad vaikai, patys sodindami ir prižiūrėdami augalus, sparčiau lavinasi. Jie žino daugiau žodžių ir sklandžiau kalba. Lavinasi socialiniai – bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžiai.
Reikia tik žinoti, kad ne visus augalus galima sodinti ugdymo įstaigų teritorijose. Nuodingi yra vaistinė šunvyšnė, tabakas, rudeninis vėlyvis, paprastoji rusmenė ir paprastoji pakalnutė.
Taip pat negalima sodinti paprastosios durnaropės, paprastojo žalčialunkio, ricinmedžių, čemerių, kurpelių, kukmedžių, juodųjų drignių, darželinio pupmedžio, brugmansijų, afrikinės fitolakos.“