Svarbiausias veiksnys – energetinis efektyvumas
„Samsung Electronics Baltics“ buitinės elektronikos padalinio Lietuvoje vadovo Miroslavo Ramanavičiaus teigimu, tai, kad lietuviams kaina nėra svarbiausias aspektas, renkantis naują buitinę techniką, iš tiesų džiugina.
„Nors dažnai manoma, jog mums, lietuviams, labai rūpi nusipirkti įrenginį už kuo žemesnę kainą, pasirodo, kad svarbiausia ne kaina, o kokį produktą vartojame – kokios jo energijos sąnaudos, talpa, dydis, funkcionalumas ir panašiai“, – sakė jis.
Tyrimo duomenimis didžiajai daliai apklaustų lietuvių, renkantis buitinius įrenginius, svarbiausia yra nedidelės energijos sąnaudos: net 55 proc. respondentų teigė teikiantys pirmenybę aukščiausios energijos efektyvumo klasės buitinei technikai. „Mūsų dienomis žmonės yra linkę sumokėti didesnę kainą už tokį prietaisą, kuris vartoja mažiau elektros energijos, tam, kad sutaupytų ateityje“, - tendencijas komentavo M. Ramanavičius.
Apklausos rezultatai parodė, kad be energetinio efektyvumo, renkantis naujus buitinius prietaisus, lietuviai labiausiai kreipia dėmesį į jų savybes ir funkcionalumą (taip teigė maždaug 40 proc. apklaustųjų) bei į talpą ir dydį(taip pat apie 40 proc. respondentų).
Beje, „Samsung“ inicijuotas tyrimas atskleidė ir dar vieną dalyką – lietuviai aktyviausiai iš Baltijos šalių domisi buitinės technikos tobulėjimu ir nuolatinėmis inovacijomis. Mūsų šalyje tai svarbu beveik pusei gyventojų, tuo tarpu kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje – tik trečdaliui. „Daugelis keičia savo buitinę įrangą, kai ši sugenda arba dėl to, kad nori senąją pakeisti naujesne bei inovatyvesne. O inovatyvumas dažniausiai susijęs ir su prietaisų ekonomiškumu“ – teigė, M. Ramanavičius.
Investavimas į taupymą
Anot žinomos ekonomistės Rūtos Vainienės, taupymo būdas, investuojant į įrenginius, kurie suvartoja mažiau energijos ir todėl sumažina elektros, vandens ir kitas kasdienes sąnaudas, lietuviams dar labai naujas, bet turi ryškią tendenciją augti. „Anksčiau vienintelis būdas sutaupyti buvo tiesiog išjungti ir nenaudoti tam tikros technikos, - teigė ekspertė, - tačiau, akivaizdu, jog dabar plinta naujasis būdas taupyti – tai yra, investuoti į taupymą.
Įsivaizduokite, tas žmogus, kuris dabar paskirs daugiau lėšų technikai, taupančiai energiją, vėliau turės daugiau pajamų kitiems poreikiams patenkinti. Toks elgesys mūsų krašte dar didelė naujiena, tačiau prietaisų funkcionalumui ir ekonomiškumui augant, auga ir žmonių ryžtas investuoti į energijos taupymą.“ R. Vainienės teigimu, lietuviai yra taupi tauta iš prigimties, todėl ir šis taupymo būdas gali virsti įpročiu.
Kad tai dar naujas dalykas, tačiau jo patrauklumas didėja, pritarė ir elektros energijos vartojimo ekspertas Mantas Vaskela. „Prieš dešimtmetį žiūrėdami buitinės technikos reklamas tikrai negirdėjome tiek argumentų, susijusių su jos mažu elektros energijos suvartojimu“, - pabrėžė jis. Specialisto teigimu, investavimo tradicija atėjo iš verslo, kur visada svarbu apskaičiuoti bendrus įrangos išlaikymo kaštus. „Toks principas dabar pradėtas taikyti ir buityje“, – sakė jis.
Išmaniųjų namų perspektyvos
Remiantis tyrimo duomenimis matyti ir dar vienas faktas. Lietuviai, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, labiausiai domisi išmaniaisiais namais. Net 78 proc. respondentų iš mūsų šalies teigė, kad jais domisi ar bent jau yra apie juos girdėję. Tą patį apie save pasakyti galėjo 60 proc. latvių ir 47 proc. estų.
Išmanieji namai – galėtų būti ateities investicija tiek į taupymą, tiek į patogumą. KTU profesoriaus Egidijaus Kazanavičiaus teigimu, šiais laikais žmonės gyvena tokį intensyvų gyvenimą, jog grįžę namo vargu, ar atkreipia dėmesį į savo buitinius prietaisus, ar dažnai pasižiūri, kiek energijos jie suvartoja. „Tam ir reikalinga išmani aplinka, kuri primintų užsimiršusiam vartotojui apie kai kuriuos dalykus“, - sakė profesorius.
