Rudeniop vėl galima tuėti ridikėlių, įvairių salotų ar špinatų.
Galima auginti ir lapines, ir gūžines salotas. Lapinės salotos geriausiai auga esant 15–20°C šilumos, o gūžinėms tinka ir keliais laipsniais žemesnė temperatūra. Jos gana atsparios šalnoms – daigeliai atlaiko -2°, o paaugę augalai net -6° šaltį.
Nereikėtų pamiršti, kad artėjant rudeniui saulės spindulių bus vis mažiau, todėl salotoms vertėtų parinkti saulėtą vietą. Taip pat reikėtų nepersistengti ir jas laistant – nuo drėgmės pertekliaus jas gali užpulti grybinės ligos, įsimesti puvinys.
Rudenėjantys orai patinka ir ridikėliams. Kai šviesusis paros periodas trunka 10–12 valandų, geriausiai auga ridikėlių šakniavaisiai. Ir vėstantys orai jų negąsdina, nes ridikėliams tinkamiausiai temperatūra – 15–18 laipsnių šilumos.
Gera daržovė – japoninis ridikas
Galima pasisėti ir japoninių ridikų. Jų šakniavaisiai gerokai didesni ir ilgesni, švelnesnio skonio nei ridikėlių.
Japoniniai ridikai – kopūstinių šeimos augalai, salotoms tinak ne tik jų šakniavaisiai, bet ir lapeliai.
Dėl gausybės juose esančių naudingų sveikatai medžiagų japoniniai ridikai padeda iš organizmo pašalinti skysčių perteklių, stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą ir kt.
Japoniniai ridikai vadinami trumpos dienos augalais. Jie sėjami, kai dienos trumpėja, o orai atvėsta. Šios daržovės auginamos derlingoje, lengvoje dirvoje.
Tręšti galima kompostu arba perpuvusiu mėšlu, nes nuo šviežio mėšlo deformuojasi šakniavaisiai, užpuola kenkėjai.
Sėklos sudygsta praėjus savaitei po sėjos. Ridikus būtina retinti, kai užauga 2–3 tikrieji lapeliai. Jeigu ruduo sausas, šias daržoves reikia palaistyti. Ypač svarbu, kad dirvoje netrūktų drėgmės, kai formuojasi šakniastiebiai.
Ištuštėjusiose lysvėse galima sėkmingai užsiauginti ir špinatų, juos į Europą atvežusių arabų pavadintų daržovių karaliais. Jiems taip pat tinka lietuviško rudens orai, geriausia temperatūra – 14–18 °C šilumos.
Tinkamas laikas kopūstams
Trumpėjančios dienos nė motais ir pekininiams kopūstams. Norint gauti rudeninį derlių dabar dar galima juos sėti tiesiog į dirvą, o vėliau būtina negailestingai išretinti.
Pekininiai kopūstai užauga per 30–40 dienų. Šioms daržovėms patinka derlinga ir lengva žemė. Juos galima sėti ten, kur prieš tai augo žiediniai kopūstai.
Pekininiai kopūstai užauga per 30–40 dienų. Šioms daržovėms patinka derlinga ir lengva žemė. Juos galima sėti ten, kur prieš tai augo žiediniai kopūstai.
Tik reikėtų prisiminti, kad jeigu žaliosios masės bus pernelyg daug, ji ne suirs, o pradės rūgti.
Be to, azoto perteklius gali pakenkti ten vėliau auginamoms daržovėms. Todėl jei sideratai sužėlė pernelyg vešliai, dalį jų geriau kompostuoti.
Palikus sideratinius augalus ilgiau augti jų stiebai jau spėja sukietėti. Tokie augalai suyra lėčiau, praturtina dirvą humusu, tačiau azoto turi nedaug.
Kaip žaliąsias trąšas auginamus augalus rekomenduojama įterpti į dirvą jiems pradėjus krauti žiedus, bet nepražydus, kol stiebai nesukietėję. Susmulkinti sideratai įterpiami negiliai: lengvose dirvose į 12–15, sunkiose – į 6–8 cm gylį. Giliau įkasti jie paprasčiausiai supus ir neduos laukiamos naudos.
Keli prieskoninių augalų derliai
Krapus galima sėti bet kada – visą vasarą, geros šeimininkės užaugina net kelis jų derlius. Nieko nuostabaus: jie greitai auga, yra nelepūs ir atsparūs ligoms.
Krapai vartojami ne tik švieži, bet ir džiovinti, sūdyti ir užšaldyti.
Žydintys krapai yra nepakeičiami žiemai konservuojant daugelį daržovių. Beje, ne tik kaip prieskoniai, bet ir natūralūs konservantai, kurie ilgam apsaugo daržoves nuo gedimo.
Dedant krapų į maistą organizmas gauna vitamino C (apie 100 miligramų kiekvienam 100 gramų) ir B grupės vitaminų, geležies, kalio, karotino, vertingų aliejų.
Be to, krapai pagerina apetitą, sužadina virškinimą, yra geri pagalbininkai pilvui išsipūtus dėl žarnose susikaupusių dujų, sureguliuoja medžiagų apykaitą, turi šlapimą varantį poveikį, padidina moterų, maitinančių krūtimi, laktaciją.
Krapus patariama vartoti hipertonikams, kenčiantiems nuo aterosklerozės, širdies nepakankamumo, anemijos, pielonefrito, cistito, inkstų akmenligės, hemorojaus, pykinimo, pūlingų darinių ant odos, uždegiminių procesų akies srityje, esant būtinumui stiprinti gimdą ir net padeda įveikti jūros ligą.
Vieni šių prieskoninių augalų tėvyne vadina Aziją, kiti – Viduržemio jūros regioną. Bet dar senovės Egipte daugiau nei prieš 5 tūkstančius metų krapų nuoviras buvo laikomas geriausiu vaistu nuo galvos skausmo.
Antikos laikais sportinių varžybų nugalėtojai būdavo apdovanojami ne tik laurų, bet ir krapų vainikais. Senovės Romos kariai ir sportininkai vartojo krapus savo gyvybiniam aktyvumui padidinti prieš mūšius ir sportines varžybas, o įsimylėjėliai dovanojo krapų puokšteles savo išrinktosioms.
Senovės graikai manė, kad krapai – išskirtinis dekoratyvinis augalas, ir gėrėjosi jo aromatu.
Viduramžiais gydytojai rekomendavo juos vartoti atminčiai, plaukams, nagams stiprinti ir pašlijusiems nervams gydyti. Krapų nuovirą, pagardintą vynu, jie skyrė kaip vaistą nuo vidurių pūtimo ir mikčiojimo.
