Teisės aktuose taip pat yra įtvirtintas ir asmens būsto neliečiamybės principas. Tai reiškia, jog asmens būstu gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka užimta gyvenamoji patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas pakankamų ryšių su ja buvimas. Net ir susiklosčius tokiai situacijai, kai asmuo gyvenamąsias patalpas yra užėmęs neteisėtai, jis nepraranda teisės į būsto neliečiamybės gerbimą.
Įstatymai gina ne tik asmens nuosavybės teisę į gyvenamąsias patalpas, bet ir savarankišką asmens teisę į būsto neliečiamybę. Paprastai šių dviejų teisių konkurencija išryškėja nuomos atvejais, kai nuomininkas išsinuomoja būstą. Kadangi įstatymai saugo tiek būsto neliečiamybę, tiek asmens nuosavybės teises, todėl kiekvienas priverstinio asmens iškeldinimo iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų klausimas turi būti sprendžiamas teisme.
Kiekvienas nuomininko iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų klausimas yra individualus, tad tokio ginčo trukmė ir baigtis priklauso nuo daugelio aplinkybių, šiame straipsnyje bus apžvelgti tik kai kurie aspektai, susiję su nuomininko, turinčio nepilnamečių vaikų, iškeldinimu iš gyvenamųjų patalpų.
Konstitucijoje yra nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, o Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra nustatyta, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Kadangi vaiko teisių apsauga yra įtvirtinta aukščiausios teisinės galios aktuose, ji yra laikytina viešuoju interesu.
Šio intereso privalu paisyti ir sprendžiant asmens iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų klausimus. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog vaiko teisių prioritetinė apsauga yra lygiavertė savininko teisių gynimo svarbai, o tai reiškia, kad prieš iškeldinant nuomininką, kurio šeimos nariai yra nepilnamečiai vaikai, būtina išspręsti nepilnamečių būsto klausimą – jie negali būti palikti be būsto.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra nustatyta, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti. Tokie atvejai, kai nuomininkas naudojasi gyvenamosiomis patalpomis pasibaigus nuomos sutarčiai bei tokį gyvenamųjų patalpų naudojimą pateisina nepilnamečių savo vaikų interesų apsauga, yra nesuderinami su teise.
Teismai, nagrinėdami bylas dėl nuomininkų kartu su nepilnamečiais vaikais iškeldinimo, priimdami sprendimus atsižvelgia į tėvų pajamas, turimą turtą, galimybę užsitikrinti minimalias būsto sąlygas, esamas nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas ir t. t. Priimami sprendimai paprastai įpareigoja nuomininkus kartu su nepilnamečiais vaikais išsikelti per atitinkamą terminą (kuris gali būti ir iki 36 mėn.), nepilnamečio vaiko naudai nustatomas uzufruktas (teisė naudotis būstu) į vienam iš tėvų priklausančias gyvenamąsias patalpas ar pan.
Kita vertus, ginčai dėl nuomininkų su nepilnamečiais vaikais iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų paprastai nagrinėjami ilgai, nes bylos būna sudėtingos, būtina įvertinti daug sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių. Ilgas bylų nagrinėjimas neigiamai veikia gyvenamųjų patalpų savininkų interesus, tačiau savininkai turi teisę gauti atitinkamą nuomos mokestį ar nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai gyvenamosiomis patalpomis buvo naudotasi be teisėto pagrindo.
Asmenys, gyvenantys valstybei ar savivaldybei priklausančiose gyvenamosiose patalpose bei tinkamai vykdantys savo kaip nuomininko pareigas, pasibaigus nuomos sutarčiai turi teisę į kitą lygiaverčio valstybės ar savivaldybės valdomo gyvenamojo ploto nuomą. Tokiems asmenims nepagrįstai atsisakius alternatyviai siūlomos gyvenamojo plotos nuomos, jie gali būti iškeldinti nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Atsižvelgiant į viešai prieinamas teismų sprendimų duomenų bazes, teismuose nagrinėjama santykinai nedaug ginčų dėl nuomininkų, turinčių nepilnamečius vaikus, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Dėl šių priežasčių manytina, kad didžioji dauguma tėvų sugeba deramai pasirūpinti savo vaikų gyvenamąja aplinka, o esami ginčai esminės reikšmės būsto nuomos rinkai ir nuomotojų ryžtui nuomoti gyvenamąsias patalpas asmenims su mažamečiais vaikais neturi.
Vytautas Birmontas yra advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkas
