Minties gatvės daugiabutyje gyvenanti 14 metų Leksa – turbūt labiausiai prižiūrima katė Vilniuje. Ji ne tik yra visateisė šeimos narė, bet ir turi atskirą išėjimą iš buto. O katės šeimininkai sutuoktiniai Ilona ir Zigmas turi tenkintis bendra namo laiptine.
Negana to, Leksos šeimininkai specialiai ieškojo buto pirmajame aukšte, kad nereikėtų ne tik patiems aukštai lipti, bet ir būtų patogu Leksai. Juk koks malonumas katei kopėčiomis kabarotis į antrąjį ar trečiąjį aukštą?
Balkone teko pjauti skylę
Renovuotas Minties gatvės daugiabutis šviečia ryškiomis spalvomis, o nuo vieno balkono nutįsusios kopėčios.
Tai – Leksai skirtas išėjimas į lauką.
Kai namas buvo atnaujintas, Zigmas balkone išpjovė skylę, gyvūnų reikmenų parduotuvėje nupirko specialią keturkojams skirtą landą.
Už tas dureles sumokėjo ne taip ir mažai – apie 30 eurų.
Nagingas vilnietis pats sukalė kopėtėles, jas pritvirtino prie balkono. Kad grįžusi namo katė neprineštų purvo, prie durelių balkone letenoms nusivalyti patiesė kilimėlį.
Zigmas pasakojo, kad net kopėtėlių spalvą priderino prie renovuoto namo fasado, kad jos neišsiskirtų, nerėžtų akies.
Kaip kaimynai žiūri į tokį rūpinimąsi kate? Šalia daugiabučio yra vaikų darželis.
Zigmas pasakojo, kad mažyliai ateina prie landos, tikėdamiesi pamatyti, kada pro ją išlįs Leksa.
Pavojinga liga atsitraukė
Beje, katės vardas neturi nieko bendra su prabangiais automobiliais „Lexus“.
Leksa – iš lotynų kalbos žodžio „lex“, kurio reikšmė – įstatymas. Mat pati šeimininkė dirba teisininko darbą.
Vis dėlto atrodo, kad šios katės norai šeimininkams yra įstatymas.
Tiesa, praėjusių metų rudenį katę užklupo bėda – susirgo vėžiu. Ją teko operuoti.
Veterinarai stebėjosi, kad sterilizuota katė susirgo tokia liga. Dėl viso pikta jie išoperavo ne tik vėžio pažeistą pieno liauką, bet ir kitą.
Po operacijos Leksa atsigavo, o šeimininkai tikisi, kad jų numylėtinė dar ilgai gyvens, nors katė vis dar šlubuoja, jai skauda sąnarius.
Charakteris – kaip žemaitės
Pasakodamas, kaip ieškojo buto, Zigmas tvirtino nemanąs, kad aukojosi rinkdamasis pirmąjį aukštą dėl Leksos.
„Anglijoje pirmasis namo aukštas laikomas prestižiniu, o kates ir šunis auginantys žmonės tiesiog pamišę dėl jų“, – kalbėjo ketverius metus toje šalyje gyvenęs vyriškis.
Ilona Leksą į Vilnių atsivežė iš Gargžduose gyvenančių tėvų. Katė iš tiesų žemaitės charakterio – svetimų artyn neprisileidžia, puola, draskosi ir kandžiojasi.
„Argi tai svarbiausia?“ – vienu balsu ištarė šeimininkai, paklausti, kiek išleido pinigų Leksos priežiūrai. Jie niekada nemėgino skaičiuoti.
Aiškių reikalavimų nėra
Architektas Alvydas Šukys sakė, kad vienareikšmio atsakymo, ar galima savo augintiniui prie daugiabučio namo įrengti kopėčias, nėra.
„Atrodytų, kad tai pastato fasado darkymas. Juo labiau kad namas neseniai renovuotas. Tačiau Statybos techninio reglamento pakeitimai supaprastino namų remonto įteisinimo tvarką. Tiesa, ten daugiau kalbama apie individualius namus“, – aiškino A.Šukys.
Reglamente buvo sugriežtinti daugiabučių balkonų stiklinimo reikalavimai.
Pasak architekto, tokios konstrukcijos kaip kopėčios gyvūnams nėra aptariamos nė viename statybų dokumente.
„Pavyzdžiui, dabar nereikalaujama pasirūpinti statybos leidimais tiems, kurie norės keisti pastatų fasadų ar šlaitinių stogų dangos spalvą.
Bet čia prie namo fasado buvo atliekami kitokie darbai“, – svarstė A.Šukys.
Jis priminė, kad iki šiol balkonus stiklinti norintys gyventojai tai daryti galėjo be statybos leidimų. Dabar siekiant įstiklinti balkonus mieste būtina turėti nustatyta tvarka įgaliotų tarnautojų patikrintą supaprastintą statinio projektą su jų raštišku pritarimu.
Gyvūno kopėčias sulaužė savižudis
Anksčiau Ilona ir Zigmas gyveno Žirmūnų gatvėje, kur Leksai taip pat buvo įrengę atskirą išėjimą. Tik kopėtėlės nebuvo tokios išvaizdžios, o vieną dieną šeimininkai pastebėjo, kad jos dingo. Zigmas spėjo, kad jas nusinešė išdykaujantys vaikai – juk kam jų daugiau prireiks?
Žirmūnuose kopėčias katei įrengę ir kito namo gyventojai, tik atskiros landos ten nėra. Prie palangės prikalta lenta katei tupėti. Kai šeimininkai pastebi, kad katė jau nori namo, atidaro langą.
Vieną dieną ir šios kopėčios buvo sulaužytos. Tik apgadino jas ne išdykėliai. Krisdamas iš penktojo aukšto kopėčias sulaužė savižudis.
Gamina kaliniai
Vilniuje veikia daugybė gyvūnų globos organizacijų, kates tam skirtose vietose šeria ir vilniečiai.
Praėjusių metų pabaigoje viešoji įstaiga „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaudama su savivaldybe bei Lukiškių tardymo izoliatoriumi-kalėjimu, pradėjo įgyvendinti projektą „neBrisiaus namai“.
Projekto metu oficialiose kačių šėrimo vietose, patvirtintose savivaldybės, statomi Lukiškių kalėjime dienas leidžiančių nuteistųjų rankomis pagaminti specialūs, tvirti, šilti ir išvaizdūs nameliai katėms, gyvenančioms prie daugiabučių namų.
Pirmieji nameliai jau pastatyti ir laukia savo murkiančių gyventojų.
