1. Tinkama vieta
Pirmiausia reikia pasidaryti sklypo planą, kuriame norite įsirengti daržą. Daržo zona turi būti saugoma nuo vyraujančių šiaurės vėjų, taip pat neturėtų būti užstota kitų sklypų ar medžių. Sklypas turi būti lygus ar turėti nedidelį nuolydį į pietus ar pietvakarius. Pietinę pusę skirkite tokiems augalams, kurie labiau mėgsta šilumą: pupelėms, pomidorams, agurkams, o štai šiaurinė puikiai tiks ridikams, ropėms, griežčiams.
2. Lysvių formavimas ir tipai
Pagal pasirinktą daržo tipą – apskaičiuokite, kiek reikės lysvių. Lysves patariama formuoti į ilgį nuo šiaurės pietinės pusės link arba nuo šiaurės rytų pietvakarių link. Taip išdėstytos lysvės gaus daugiausia saulės šviesos ir šilumos. Jei planuojate įsirengti šiltnamį – nepamirškite, jog šiltnamiuose auginami augalai turi gauti daug saulės, tad ir statiniui geriausia parinkti pačią saulėčiausią vietą. Geriausia šiltnamio galus orientuoti į pietus ir šiaurę, o šonus saulė turėtų apšviesti ryte ir vakare.
Daržui prireiks ne tik lygios vietos ir natūralaus apšvietimo iš visų pusių, bet ir tinkamai pasirinkto lysvių tipo, nes nuo to priklausys augalų priežiūros ypatumai ir augalų derlius. Lysvių formos gali būti stačiakampės, apvalios ar kitos formos, bet jos turėtų būti tokio dydžio, kad pasiektumėte augalus. Vidutinis rekomenduojamas lysvės plotis turėtų būti apie 0,8-1 m, o tarplysviams užtenka 0,4 m pločio.
Lysvių tipai:
• Plokščiosios. Pačios populiariausios ir plačiausiai naudojamos lysvės. Dirvą sukasus lysvės formuojamos laikantis bendrųjų rekomendacijų, o tarplysviai dažnai tiesiog suminami ar suvoluojami. Jos rekomenduojamos lengvose dirvose, nes dirva ne taip greitai išdžiūsta. Tokios lysvės tinka lanksčiam daržininkavimui, kai lysvių planas kasmet keičiamas.
• Pakeltos. Jos itin populiarios tarp daržininkų, nes sukuria stiprų ir malonų tvarkos įspūdį, estetiškos, lengvai įsilieja į bendrą aplinką, be to, jų lengvesnė priežiūra. Tokias lysves galima tiesiog supilti, arba įrėminti įvairiomis medžiagomis. Jos naudingos vietovėse, kur dažnos liūtys ar sunki molinga dirva, nes jos greičiau išdžiūsta, bet esant sausrai būtina dažnai laistyti. Tokios lysvės mėgstamos ir dėl greitesnio dirvos įšilimo pavasarį.
• Pagilintos. Tokios lysvės retai sutinkamos, bet itin tinka sausesnių sklypų šeimininkams, vietovėse, kur iškrenta mažiau kritulių, ieškantiems sprendimo dėl laistymo ir vandens taupymo. Tokių lysvių forma ir gylis pasirenkamas pagal daržininkų poreikius.
• Šiltlysvė. Šis lysvių tipas – tarpinė stotelė tarp daiginimo šiltoje patalpoje ir sodinimo lauke. Tokių lysvių įrengimas aktualiausias pavasaryje, siekiant užsiauginti ankstyvesnį daržovių daržą. Priklausomai nuo jų aukščio, atrodo labai estetiškai ir prie jų gali dirbti riboto darbingumo daržininkai. Pavasarį tokias lysves galima apdengti agroplėvele. Kai kurie daržininkai taip pat pataria: kol nėra apvadų, negalėsite suvokti lysvės kaip išbaigtos ir ji nuolat kentės dėl neapibrėžto ir epizodiško jūsų kišimosi. Atskirti galite įvairiomis medžiagomis: akmenimis, plytomis, čerpėmis, mediena ar plastiku.
Daržo tipai
Prieš pasirenkant daržo tipą, reikia įsivertinti, kam jis bus skirtas ir ką norite auginti. Galbūt norite auginti tik agurkus, prieskonines daržoves, o gal siekiate, kad daržas teiktų estetinį pasitenkinimą? Tai priklauso nuo poreikių.
Skiriami šie tipai:
• daržas „maitintojas“. Planuojamas renkantis įprastesnes, derlingas daržoves, kurių pritaikymas kulinarijoje platus, o auginimas – nereikalauja daug pastangų.
• kvadratinio metro daržas. Planuojamas turint mažesnį daržo sklypą, bet norint ir siekiant įvairovės, dažnai pasirenkamos pakeltos lysvės. Žmogus, gebantis teisingai tvarkyti 1 kvadratinio metro daržą, nesunkiai supras ir išmoks, kaip reikia planuoti visą savo sodą.
• miesto daržas. Populiarėjantis daržo tipas tarp gyvenančių didmiestyje, kurie dažniausiai auginti daržoves ar kitus augalus pasirenka balkonuose, terasose. Tam pasirenkami vazonai, specializuoti maišai ar kitos talpos. Tokiu būdu siekiama estetikos ir ekologiškumo.
• fengšui daržas. Šio tipo daržas papildo kitų daržų tipus ir glaudžiai su jais siejasi. Tokio tipo daržas dar nėra itin praktikuojamas Lietuvoje, bet ieškantys harmonijos žmonės atranda feng shui paremtą daržininkystę, kuri remiasi ne tinkamų veislių parinkimu ar derlingumu, bet feng shui filosofijos principais – daržas turi būti ne tik „draugiškas“, be ir teikti gausą gyvenimui.
• miško daržas. Lietuvoje įprasta lankytis miškuose ir rinkti uogų ar grybų derlių, bet patiems domėtis natūraliais gamtos procesais, siekiant gauti gėrybių derlių, vis dar nėra praktikuojama. Renkantis tokį daržą svarbiausia ne daržovių rūšys ar derlius, bet natūralūs procesai, kurių nevalia pažeisti. Toks daržo tipas reikalauja be galo daug specifinių žinių apie mišką, jo ekosistemą, itin svarbiu aspektu tampa augalų parinkimas. Be to, daug laiko reikalauja planavimas, o svarbiausia – reikia miško. Tokiam daržui tinka tik daugiamečiai augalai, kurie pakenčia šešėlį.
• virtuvės daržas. Mažas darželis virtuvėje, kuris džiugina ištisus metus, labiausiai tam tinka greitos vegetacijos daržovės ir prieskoniniai augalai. Taip pat tai gali būti daržas lysvėje, kuriame auginamos daržovės ar prieskoniai reikalingi gaminant maistą.
• daržas šiltnamyje. Toks daržo tipas ir jo potencialas tiesiogiai susijęs su šiltnamio tipu, turima įranga. Auginti pasirenkami augalai, kuriems reikalingas šiltnamis ar norima užsiauginti ankstyvių daržovių (ridikėlių, salotų), kai atviras gruntas dar yra įšalęs.
• augintiniams draugiškas daržas. Kelių daržo tipų derinimas siekiant gerovės augintiniams. Į sėjomainą įtraukiami jiems naudingi augalai ir stengiamasi apseiti be tokių, kurie galėtų jiems pakenkti. Be to, populiaru pasirinkti augalus, kurie pritraukia vabzdžius ar paukščius į kiemą, taip sukuriant sveiką, harmoningą aplinką.
• estetinis daržas. Tai ne tik daržas, tai kartu ir gėlynas, nors jame gali neaugti nei vienos gėlės. Formų, spalvų ir sodinimo būdų dėka sukuriamas estetinį pasigėrėjimą sukeliantis daržas, kurio priežiūra dažnai tampa malonumu.
• daržininkystė visus metus. Tai kelių daržo tipų derinimas, pasirenkamas itin aistringų daržininkų, kurie šia malonia ir naudinga veikla užsiima ištisus metus.
3. Svarbiausia – patogumas
Planuojant daržą, labai svarbus veiksnys yra patogumas. Todėl reikėtų nepamiršti sodinių zonų. Kuo daugiau dėmesio reikalauja augalas, tuo arčiau jūsų jis turi būti. Pavasarį arčiausiai bus ridikėliai ir salotos, šiltlysvės su sodinukais, agurkų, pomidorų lysvės, žalumynai. Toliau šakniavaisiniai augalai, paprikos ir baklažanai, kopūstai ir pupelės. Dar toliau – daugiametės daržovės, moliūgai ir bulvės.
4. Sėjomainos planas
Atminkite, kad į tą pačią vietą geriau kas kartą nesodinti tų pačių. Sėjomaina – veiksminga piktžolių mažinimo priemonė. Skirtingos piktžolių rūšys skirtingai prisitaikiusios prie atskirų kultūrų. Kaitaliodami auginamas kultūras, tinkamai parinkdami priešsėlį, galima efektyviai sumažinti ir sunaikinti piktžolėtumą ir sutaupyti pinigų herbicidams. Ligos ir kenkėjai – prisitaikę prie kultūrų, tačiau taikant sėjomainą sumažinamas jų poveikis kultūriniams augalams. Skirtingų augalų auginimas padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Reikia tinkamai parinkti augalus atsižvelgiant, kurie augalai didina, atkuria ir palaiko derlingumą, o kurie mažina. Sėjomainos dėka augalai patys apsirūpina azotu, naudojant ankštinius augalus.
Patartini šie priešsėliai:
• agurkams, moliūgams — kopūstai, svogūnai, javai, runkeliai.
• ankštinėms daržovėms — bulvės, kopūstinės ir šakniavaisinės daržovės, pomidorai.
• bulvėms — ankstyvosios kopūstinės ir ankštinės daržovės.
• kopūstinėms daržovėms — morkos, burokėliai, vasariniai ir žieminiai javai, daugiametės žolės, bulvės, varpinių-ankštinių javų mišinys.
• pomidorams, baklažanams, paprikoms — ankštinės, kopūstinės ir šakniavaisinės daržovės.
• svogūninėms daržovėms — moliūgai, burokėliai, agurkai, žieminiai javai, bulvės.
• morkoms – agurkai, javai, bulvės.
• Burokėliams – svogūnai, agurkai, bulvės, javai.
• salotos – svogūnai, morkos, burokėliai, agurkai, javai, bulvės.
• šakniavaisinėms daržovėms — ankstyvosios kopūstinės daržovės, bulvės, pomidorai.
• žalumyninėms daržovėms (salotoms, špinatams, pipirnėms, ridikėliams) — moliūgai, bulvės, ankštinės ir kopūstinės daržovės.
• cukinija – kopūstai, svogūnai, javai, runkeliai.
• salierai – svogūnai, agurkai, javai, daugiametės žolės, bulvės.
Mokslininkai ir augalų augintojai yra pastebėję, kad daržovių derliaus gausumas priklauso ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginame. Mat jos turi skirtingas savybes, skirtingai absorbuoja ir skleidžia įvairius spindulius, tuo pačiu skirtingai veikia ir kaimyninius augalus. Taip pat nustatyta, kad tinkamai parinkti kaimynai daržoves padeda apsaugoti nuo kenkėjų.
Keli patarimai, kurie padės sode susidoroti su kenkėjais:
• Jei šalia morkų pasodinsite svogūnines daržoves, jos savo kvapu atbaidys morkines museles.
• Kad petražolės būtų vešlesnės, jas sodinkite šalia svogūnų ir morkų.
• Jei liko pomidorų daigelių, juos galite pasodinti tarp žolinių kultūrų, pomidorai puikiai atbaido nuo kenkėjų. O šiltnamyje šalia pomidorų galite pasodinti saliero. Pomidorų vaisiai bus daug skanesni ir geriau derės.
• Morkos labai mėgsta medetkų draugiją, tampa daug skanesnės ir jas mažiau puola ligos.
• Salierus visada sodinkite su kuo nors. Jie puikiai sutaria su burokėliais, salotomis, ridikais. Augdami šių augalų draugijoje, šaknų gumbai bus daug didesni.
• Bulvės bus nepakartojamo skonio, jei prie jų pasodinsite kmynų.
• Morkų dygimą paspartins krapai, todėl nebijokite tarp jų pasėti krapų.
• Jei darže trūksta vietos, kukurūzus sodinkite tarp agurkų. Jie puikiai sutaria ir vienas kitam netrukdo augti.
5. Suplanuokite vietą komposto dėžei
Planuodami sklypo apsodinimo darbus, nepamirškite palikti vietos ir komposto dėžei. Tam tinkamiausias pasirinkimas – sklypo galas, kur mažai saulės, pavėsis ir kur neverta tikėtis didelio derliaus. Kompostas gi puiki organinė trąša.
