Kauno savivaldybėje suburta Senamiesčio ir Laisvės alėjos statinių atnaujinimo darbo grupė, kurioje jėgas suvienijo skirtingų savivaldybės ir valstybės institucijų tarnautojai ir miestiečių bendruomenės atstovai.
Į pirmąjį posėdį susirinkę darbo grupės nariai pripažino, kad netvarkingų pastatų problemą Kaune lemia ne vien tik ekonominė situacija ir painūs teisės aktų reikalavimai, tačiau neretai ir pačių patalpų savininkų atsainus požiūris į pastatų išorę.
Statybos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymai, Kauno savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklės reglamentuoja, kad prižiūrėti statinius – jų valdytojų pareiga.
Problemą spręs etapais
Bendru sutarimu nutarta netvarkingų statinių problemą spręsti etapais, pirmuoju etapu pasirenkant rekonstruojamą Laisvės alėjos atkarpą nuo Nepriklausomybės aikštės iki A.Mickevičiaus gatvės. Šioje atkarpoje suskaičiuota 15 netvarkingų namų.
Dar vasarą į netvarkingų Laisvės alėjos statinių valdytojus buvo kreiptasi raštu, informuojant juos apie jų pareigas rūpintis statiniais bei galimybes pasinaudoti savivaldybės parama tvarkybos darbams, mokesčių lengvatomis, taip pat – galimybe neatlygintinai pasinaudoti savivaldybės lėšomis atliktų pastatų fasadų polichrominių tyrimų medžiaga.
Darbo grupei vadovaujantis mero pavaduotojas Simonas Kairys pasakojo, kad į raginimą pasinaudoti siūloma parama atsiliepė kelių Laisvės alėjos daugiabučių bendraturčiai. Jis išsakė viltį, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir kitų problemiškų namų gyventojai.
Reikėtų taikyti sankcijas
„Savivaldybė rodo iniciatyvą kviesdamasi prie vieno stalo tartis patalpų savininkus, daugiabučių administratorius, Kultūros paveldo departamento ir kitų institucijų atstovus. Kaip rodo patirtis, kartais tokio pradinio impulso užtenka tam, kad patalpų savininkai priimtų ištiestą savivaldybės pagalbos ranką ir patys imtų organizuotis istorinio pastato remonto darbus, spręsti kitas daugelį metų atidėliotas bendrosios nuosavybės turto problemas“, – teigė S.Kairys.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius pastebėjo, kad miesto savivaldybė per paveldotvarkos programą, mokesčių lengvatas ir kitas priemones yra sukūrusi patrauklų mechanizmą, leidžiantį palengvinti Laisvės alėjos ir kitų Naujamiesčio pastatų išorės tvarkybą. Todėl, pasak R.Rabačiaus, nenorintiems naudotis šiomis priemonėmis nekilnojamojo turto savininkams, kurie piktybiškai nesitvarko savo turto, reikėtų taikyti teisės aktuose numatytas sankcijas – skirti baudas, padidinti nekilnojamojo turto mokestį.
„Laisvės alėja yra pati reprezentatyviausia miesto gatvė, todėl ir jos pastatams turėtume taikyti aukščiausius standartus“, – įsitikinęs R.Rabačius.
Svarbi gyventojų iniciatyva
Kauno savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas priminė, kad vasario pradžioje ketinama skelbti prašymų iš dalies finansuoti paveldo tvarkybos darbus priėmimą pagal Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programą.
Praėjusį rudenį patobulinus paveldotvarkos programą, šiemet į savivaldybės paramą galės pretenduoti ne tik savivaldybės saugomi kultūros paveldo objektai, bet ir Naujamiesčio bei Senamiesčio teritorijose esantys statiniai, turintys vertingųjų savybių.
Beveik visi rekonstruojamoje Laisvės alėjos atkarpoje esantys pastatai turi kultūros paveldo statinio statusą, todėl jų gyventojai turėtų nedelsti ir pasinaudoti parama fasadams restauruoti ar remontuoti.
Sėkmingomis senosios miesto dalies gaivinimo akcijomis pasižymėjusios Kauno senamiesčio draugijos valdybos pirmininkas Edmundas Kolevaitis, taip pat dalyvaujantis darbo grupės veikloje, tikino, kad netvarkingam daugiabučio pastatui sutvarkyti svarbiausia sąlyga – asmeninė bent vieno gyventojo iniciatyva.
