Jūsų kiemas pavėsyje? Yra gėlių, kurioms jis puikiai tinka

Astilbės (lot. Astilbe) – vasaros pavėsio karalienės. Tai tipiškas natūralistinio apželdinimo, kuris dabar madingas visame pasaulyje, augalas: nereiklus, atsparus, ilgaamžis. Astilbės žiedynai vertikalūs, kūgiški, o spalva ryški ir švari – tobulai tinka „olandiškos bangos“ tipo gėlynams. Kuo daugiau vienos rūšies astilbių vienoje vietoje, tuo didesnis, ryškesnis efektas. Net ir mažame kiemo kampelyje pasodinkite didelį kiekį astilbių sodinukų, kad liepos mėnesį jie galėtų pražysti visi ir su savo spalvos intensyvumu tiesiog išversti visus žiūrovus iš koto. Peržydėję žiedynai gali būti tiesiog paliekami oriai sudžiūti – jie išstovės ir didelę žiemos dalį. Todėl juos nupjaukite tik vasario mėnesį, ir iki tol nebus nuobodu žiūrėti į pliką, šalčio sukaustytą žemę. O kiekvieną pavasarį astilbės vėl išleis savo smagiai iškarpytus lapelius, kol vėl pradžiugins jus savo nuostabiais žiedais. Beje, kai kurių veislių lapai gali būti ne žali, o su purpuriniu atspalviu, kas yra dar įdomiau.

Sinavadai (lot. Aquilegia) galėtų būti tie, kurie pradeda jūsų pavėsingos vietos vasaros žydėjimo sezoną: jų žiedeliai pasirodo gegužės antroje pusėje ir žydi visą birželį. Sinavadai yra iš tų augalų, kurie iš naujo atrasti dizainerių, kuriančių natūralistinio stiliaus sodus. Paprastasis sinavadas auga Lietuvoje laukinėje gamtoje, o augintojai gali pasiūlyti įvairiausių išvestų veislių. Nuostabus žiedų spalvų pasirinkimas: balti, rausvi, raudoni, mėlyni, geltoni. Nužydėjus nieko daryti nereikia, tačiau jei nukirpsite, gali būti, kad antroje vasaros pusėje sulauksite pakartotinio žydėjimo. Sinavadų kero aukštis – apie 50-70 cm, išskyrus kai kurias žemesnes veisles. Puiki gėlė pavėsiui, vasarą duodanti gerą ryškų akcentą.

Melsvė (lot. Hosta) yra pavėsio karalienė, nusipelniusi karūnos savo įspūdinga išvaizda ir patikimumu. Liepos ar rugpjūčio mėnesį ji išleidžia aukštą stiebą su daugybe žiedukų, dažniausiai violetinių ar balkšvų. Tačiau didžiausias melsvės turtas yra net ne žiedai, o lapai. O kokia įvairovė, net nežinia nuo ko pradėti vardinti: yra raukšlėtais lapais (Hosta ‚Alligator Shoes‘), geltonais (Hosta ‚Summer Breeze‘), ryškiai baltai dryžuotais (Hosta ‚Fire and Ice‘), nykštukinė melsvais lapais (Hosta ‚Blue Mouse Ears‘) ir daug visokiausių kitų. Pavėsyje galite sukurti gražiausią kampelį vien su melsvėmis, įvairiomis jų veislėmis. Melsvės yra nereiklios, atsparios, puikiausiai auga mūsų klimato sąlygomis, o priežiūros praktiškai nereikalauja. Savo stambiais lapais jos uždengia tam tikrą plotą aplinkui, kuriame jau ir piktžolės nelabai lenda. Todėl jei norite mažiau ravėti, tačiau grožio reikalavimas niekur nedingtsa, melsvės gali būti tas augalas, kuris išgelbės jūsų pavėsio zoną.

Vienintelis dalykas, su kuo melsvės nesutaria, yra sraigės ir kiti šliužai. Tiksliau, šliužams jos labai patinka. Kad dideli gražūs lapai netaptų skylėti, teks naudoti specialias priemones geležies fosfato pagrindu arba tiesiog atitinkamai pasirinkti melsvių veislę. Tokios, kurių lapai ne gležni, o tvirti ir kieti, yra sunkiai įkandamos sraigėms. Galite pabandyti: melsvės ‚Blue Mouse Ears‘, ‚Extreme‘, ‚Halcyon‘, ‚Heat wave‘ ir kt.

Rusmenė (lot. Digitalis) yra charakteringa išvaizdi gėlė. Jos status žiedynas šauna į viršų (iki pusantro metro, kai kurios net iki 2 metrų) ir toliau žydi liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Nusiskinkite rusmenių į puokštes, jos ilgai laikosi ir puikiai atrodo. Vienintelis trūkumas, kuris turint vaikų gali būti lemiantis – rusmenės visos dalys yra nuodingos, ypač viršūnėlė. Žodžiu, atsargumas dar niekam nepakankė. O jei jau esate atsargūs, pasidžiaukite ir pasigrožėkite.

Paprastoji rusmenė (lot. Digitalis Purpurea) yra dvimetis augalas. Jas paprasta dauginti tiesiog iš sėklų, be to, jos ir pačios tai moka pasidaryti: pavasarį rasite pasisėjusių savaime.

O štai kitos rusmenės – didžiažiedė, smulkiažiedė ar siauralapė – yra daugiametės. Žiedų spalva – nuo gelsvos ar abrikosinės iki tamsiai purpurinės. Nėra Lietuvoje itin didelio jų pasirinkimo, tačiau ir tos kelios veislės, kurias rasite, pavėsingą vietą padarys ypatinga.

Snaputis (lot. Geranium) – puikus augalas ne tik pavėsiui, bet ir praktiškai bet kokiai vietai. Snaputis paprastas ir nereiklus iki tobulumo: puikiai auga, ligų ir kenkėjų nebijo, greitai sudaro gražų apvalų kupstą, greitai padengia plotą aplinkui ir neleidžia įsiveržti piktžolėms į savo zoną. Snaputį rasite visose sodų dizaino parodose, kur jis užima garbingą vietą natūralistinio stiliaus kiemeliuose.

Ir ne veltui, jis puikiai tinka ir vidury gėlyno, ir palei tako kraštą – ypač jei keletas šakelių gražiai užkrinta ant tako ir taip sušvelnina aštrias ir sunkias betoninio tako linijas. Yra ir kiliminių snapučių (pvz. ‚Midnight Clouds‘ su purpuriniais lapais arba raudonžiedis snaputis ‚Apfelblute‘ su smulkiais satininiais žiedukais), kurie dėl savo puikios išvaizdos ir nereiklumo pasiteisina sodinant kapuose.

Tipiška snapučio žiedų spalva yra švelniai violetinė, tačiau yra išvesta įvairiausių atmainų, nuo obels žiedų baltumo kaip ‚Apfelblute‘ iki mėlynų kaip ‚Buxton‘s Blue‘. Dar galima paminėti snaputį ‚Rozanne‘, kuris pastaraisiais metais susirinko tiek apdovanojimų dėl savo kompaktiško kero, atsparumo ligoms ir ilgo žydėjimo, kad visi pradedantys natūralistinio stiliaus gerbėjai galėtų pagalvoti, kur ras savo kieme šiam snapučiui vietos. Visiškas pilnas pavėsis snapučiams nelabai patiks, tačiau dalį dienos gauti šešėlio yra vienas malonumas. Tai ne vienkartinis augalas, jis vienoje vietoje augs daugelį metų.