Čiobreliai
Čiobreliai yra ne tik prieskonis, bet ir puikus sausrą pakenčiantis augalas. Su laiku čiobrelis suauga į tankų gražų kilimą, todėl svarbiausia pirmaisiais metais išravėti atsirandančias piktžoles ir taip leisti jam sutankėti. Čiobreliai nuostabiai žydi, jiems nereikalinga derlinga dirva ar nuolatinis drėkinimas. Todėl kapuose, kur dirvožemis skurdokas, kur saulė plieskia, ten čiobreliai puikiai jausis ir nereikalaus iš jūsų papildomo dėmesio.
Dėl įdomumo paieškokite dekoratyvių veislių. Pavyzdžiui, citrininis čiobrelis ‘Silver Queen’ kiek aukštesnis nei kiti kiliminiai (apie 20 cm), jis išaugina žalsvus su baltais krašteliais lapelius. O citrininiai čiobreliai ‘Aureus’ suauga į tankų vaiskiai geltono atspalvio kilimą.
Kalninė bajorė
Kalninė bajorė (lot. Centaurea Montana Alba) yra kilusi iš kalnuotų vietovių, todėl jai nebaisi saulės kaitra ir drėgmės stygius. L.Puodžiūtė rekomenduoja atkreipti dėmesį į mažaūges formas, kurios žydi gracingais baltais žiedukais. Tai nuostabus sprendimas naujose atvirose kapinėse, kur nėra didelių medžių, metančių šešėlį, o dirvožemis yra smėlingas, tad drėgmė praktiškai neužsilaiko.
Šalavijai
Gojinis šalavijas (lot. Salvia Nemorosa) – puikus saulėtų vietų augalas. Jo žvakių formos žiedynai labai gerai žiūrisi kartu su kaimynais, kurių žiedai ramunės tipo arba kitaip plokšti (pavyzdžiui, kraujažolės). Toks formų kontrastas (vertikalūs ir horizontalūs žiedynai) traukia akį ir sukuria gerai sustyguoto kapų apželdinimo variantą. Gojiniai šalavijai yra ryškūs savo spalvomis (nuo violetinės iki rausvos ar purpurinės), todėl tai puikus pasirinkimas, kai vasarą reikia ryškaus akcento.
Šilokai
Šilokai yra iš tų augalų, kurie savyje geba išlaikyti drėgmę ilgą laiką, todėl jie yra tobuli auginti kapinėse. Kadangi kalbame apie žydinčius vasaros metu, lektorė šįkart atkreipia dėmesį į kiliminius šilokus. Žemei jie visai nereiklūs, saulės nebijo, gražiai suželia į kilimą, kuris dar ir žydi – ar gali būti kas geriau? Šilokų veislių įvairiausių galima rasti pirkti, todėl nepraeikite, kai planuosite augalus savo artimųjų kapams. Jei svarstysite ir apie rudenį žydinčius, tokių rasite ir tarp šilokų, įvairių aukščių, įvairių lapų spalvų ir žiedų spalvų.
Vilnotoji notra
Jei jau prakalbom apie lapus, negalima pamiršti vilnotosios notros (lot. Stachys Bizantina). Tai daugiametė gėlė sidabriškai pilkais lapais, kurie apaugę tarsi gaureliais, plaukeliais. Kai kuriomis kalbomis šis augalas taip ir vadinamas – ėriuko ausys. Atrodo minkšta ir švelni, tačiau kartu ir žvilganti, solidi. Jos lapų spalva ir išraiškingumas gali atstoti kitus augalus su žiedais. Vilnotoji notra taip pat žydi (nuo birželio mėnesio), tačiau ne žieduose visas jos grožis. Be to, galima atrasti dar įdomesnių veislių, L.Puodžiūtė siūlo atkreipti dėmesį į smulkesnę formą ‘Silver carpet’, kuri kapuose ypač tinka, nes sudaro šviesų pilką kilimuką. Vilnotoji notra puikiausiai tinka nederlingai laidžiai žemei.
Kietis
Dar vienas neįvertintas gražuolis saulėtai neerlingai dirbai – kietis (lot. Artemisia). Neįvertintas todėl kad dažnai kietis asocijuojasi su piktžole. Tačiau yra dekoratyvių jo giminaičių, kurie gražiai atrodo, nesiplečia agresyviai, tačiau yra išlaikę tokias pagrindines savybes, kaip atsparumas, pakantumas saulės kaitrai ir drėgmės stygiui. Dekoratyvinių kiečių yra ir aukštaūgių, ir žemaūgių, o kapams geriausiai tiktų tokie, kurie ne aukštesni nei antkapis. Puikus sidabrinis pusiau šliaužiantis kilimukas – Artemisia Stelleriana. Dar vienas, matyt populiariausias Lietuvoje – žemaūgis šmito kietis Artemisia Schmidtiana ‘Nana’.
Glažutė
Na ir pabaigai – klasikinis augalas, pūkuotoji glažutė (lot. Cerastium Tomentosum), pataria L.Puodžiūtė. Tai patikimas, todėl ir nuostabus, pilkas smulkios faktūros kilimukas, kuris pražystais žavingais baltais žiedeliais. Ji visiškai nereikli dirvai, driekiasi po truputėlį ir gražiai papuošia kapus savo saikingomis nerėkiančiomis spalvomis. Puikus pasirinkimas, dešimtmečiais išbandytas, o dėl to ne nusibodęs, o kaip tik dar geresnis.
Vienas patarimas
Atkreipkite dėmesį, kad beveik visi paminėti augalai pasižymėjo pilkšva lapų spalva. Galioja bendra taisyklė: derlingų vietų, paunksmės, miško, pelkių augalai būna sodriai žali, didelių lapų, o sausringų, kaitrių vietų augalai turi pilkų atspalvių smulkią lapiją, kuri ir kiek padžiūvusi dažnai išlieka nesuglebusi, o tvirta. Žinoma, yra ir išimčių, tačiau galbūt tai pravers renkantis tinkamą augalą. Ilgainiui surasite savąsias gėles savo artimųjų kapams, gal papildysite šį sąrašą levandomis, perkūnropėmis, uolaskėlėmis, kraujažolėmis ar pajūrinėmis gvaizdėmis. Svarbu nepamesti saiko ir rasti geriausiai tomis sąlygomis augančius augalus.
Šaltinis: modernaus apželdinimo kursai „Geltonas karutis“
