Kas yra augalo faktūra?
Augalo faktūra yra iš esmės augalo paviršius. O paviršius gali būti pats įvairiausias: pūkuotas, dygliuotas, švelnus, slidus, gruoblėtas, aštrus, gležnas, sausas ir t.t. pagalvokite ir įvardinkite dar bent penkis augalų paviršius, ir pamatysite, kokia nuostabi gali būti faktūrų įvairovė.
Įdomu tai, kad mūsų fantazija veikia kuo puikiausiai: geriausiai faktūras galime suvokti jas palietus, pačiupinėjus ir pan. Tačiau tai visai nebūtina, nes ir pasižiūrėję galime įvertinti. Todėl augalų faktūros daro mums poveikį, net jei jų fiziškai neliečiame.
Dar įdomu tai, kad skirtingos augalo dalys turi kitokią faktūrą. Gražiausias pavyzdys – rožė. Jos kotas dygliuotas, lapai glotnūs ir žvilgantys, o žiedlapiai neįtikėtino švelnumo. Be to, keičiantis metų laikui, gali pasikeisti ir augalo faktūra. Pavyzdžiui, augdamas miskantas turi tik lapus, vėliau rudeniop išleidžia purias ir švelnias šluoteles, tačiau vėlų rudenį ar žiemą jos praranda savo švelnumą ir tampa tokios dygiai pasišiaušusios.
Pasižiūrėkime dar keletą tipiškos faktūros pavyzdžių.
Platūs blizgantys lapai
Tipiška – melsvė, pavėsio augalų karalienė. Stambūs augalo lapai dažnai įrėmina gėlyno pakraštį. Melsvė puikiai kontrastuoja su daugeliu kitų struktūrų, tokių kaip ažūrinė lapija, smailūs lapai ar švelnios gėlės. Melsvė yra patikrintas ir nebrangus pasirinkimas, jei reikia stambios faktūros augalo.
Pasirinkę rūšį banguotais lapais, turėsite dar vieną faktūros požymį. O jei pasirinksite melsvės veislę su kietais mėsingais lapais, greičiausiai ir sraigės jos neįkąs. Plačius lapus taip pat turi šaukščiai, gaurės, bergenijos.
„Debesėlis“ – ažūrinė laja
Tipiškas – smidras. Augalas lapai, panašūs į gijas, tarsi prašosi būti liečiami. Lapija ypač gražiai atrodo žiūrint iš arti, suteikia sodui judėjimo įspūdį, tačiau nepersistenkite. Per daug plunksninės tekstūros lapų atrodys kaip išsklidusi dėmė. Būtent smidrui, kad išsiskirtų jo lapų struktūra, labiausiai reikia kontrastingų kaimynų. Kiti augalai panašiais lapais yra gludai, kosmėjos, gubojos, astrai (smulkiažiedžiai).
Lapai su pūkeliu
Tai – vilnotoji notra. Augalai pūkuotais lapais dažniausiai būna pilki, jie kilę iš šiltesnio klimato šalių, kur turėjo išsaugoti sukauptą drėgmę. Švelnus notrų paviršius paverčia šiuos augalus patraukliais, nepaisant to, kad pilki lapai išnyksta sode; be to, jie nuostabiai paryškina kitus augalus. Dėl savo formos ir pūkuotos faktūros angliškai notra vadinama „ėriuko ausimis“.
Minkšti ir smailūs
Tai žoliniai augalai, pas mus vis dar vadinami skirtingai: smilginiai augalai, dekoratyvinės žolės ir pan. Anksčiau tokio tipo augalų Lietuvoje nebuvo įprasta auginti, todėl tokią faktūrą daugiausia atstovavo viendienių lapija. Dabartinės apželdinimo tendencijos atnešė į Lietuvą ir galybę dekoratyvinių žolių pasirinkimo, tad judančiam, siūbuojančiam efektui išgauti tikrai pasirinksite, tai įvairios viksvos, eraičinai, smailiažiedžiai lendrūnai, rykštėtoji sora ir kt.
Dekoratyviniai žoliniai augalai ne tik išsiskiria forma, bet ir suteikia sodui garsą bei judesį. Nė vienas kitas augalas nežaidžia su šviesa taip intriguojančiai. Dideli šių augalų plotai padarys įspūdį, taip pat galite įterpti žolinių augalų tiesiog tarp kitų žydinčių augalų. Puikus sprendimas – pagyvinti dekoratyvinius spygliuočius, kurie metų bėgyje nesikeičia ir tampa šiek tiek nuobodūs, prie jų pasodinant dekoratyvinių žolių.
Dygliuoti augalai
Apie spygliuotą faktūrą nekalbame – ir taip aišku, kad pušys ir eglės tai turi. Tačiau dygliuoti gali būti ir žoliniai augalai, pavyzdžiui, bandreniai ir zundos.
Jei norite augalo, kurio lapų faktūra būtų graži pati savaime, rinkitės į usnį panašius augalus. Daugelis usnių nėra ypatingai patrauklios, bet bandreniai ir pajūrinės zundos atrodo puošniai tiek žydėjimo metu, tiek peržydėję.
Plieno mėlynumo spalva yra dar vienas privalumas. Kad pajustumėte tropikų dvelksmą, dekoratyvinėje lysvėje galite pasodinti artišoką. Šis augalas turi smailias adatėles ir plačius lapus. Pumpurus galite naudoti maistui, jei tik nepagailėsite žiedų, kurie vėliau pražysta.
Mėsingi ir glotnūs lapai
Šilokai ir kiti glotnių, plačių lapų sukulentai, tokie kaip šilropė, kalankė, vaškuolė, turi lapiją, kuri atrodo tarsi nuvaškuota ir nublizginta. Tokie augalai kilę iš karštesnio klimato regionų, todėl ne visi prisitaikę augti lauke mūsų sąlygomis. Tačiau daugelis mėsingų sukulentų, kurie dažnai auginami alpinariumuose, pasižymi būtent tokia faktūra. Jie ne tik subalansuoja aštrius lapus, be ir auga siauromis rozetėmis, taip kurdami kontrastą ir vieni kitus paryškindami.
Svarbus patarimas
Norint pabrėžti augalų faktūrą, akies turi netrukdyti kiti elementai. Todėl kontrastingos ryškios spalvos tokiu atveju yra netinkamas pasirinkimas. Jos išblaškytų dėmesį, o faktūros liktų tarsi nepastebėtos. Todėl geriausia pasirinkti: arba panašių spalvų koloritas ir drąsūs kontrastingi faktūrų deriniai, arba atvirkščiai: panaši faktūra, bet skirtingos ryškios spalvos.
Atkreipkite dėmesį, kad garsieji baltieji sodai, kuriuose dominuoja iš esmės tik žalia ir balta, labai gerai matosi faktūrų žaidimas. Tokie sodai atrodo tikrai ypatingai, nes grožis juose subtilus ir nekasdieniškas. Tas pats galioja ir kuriant kitokių dominuojančių spalvų sodus, jei tik spalvos nepermuša faktūrų dominavimo.
Kaip faktūras tarpusavyje suderinti ir pasiekti norimo efekto, daugiau bus kalbama aplinkos dizaino konferencijoje „Garden Style“, kuri vyks rugpjūčio pabaigoje. Ir tai nėra tik profesionalų reikalas. Faktūros tampa svarbios pavėsio kampeliuose, nes ten ryškių spalvų dažniausiai neturime, o įvairios žalios faktūros pasirinkimo tikrai yra: nuo spygliuotų kukmedžių ir juvelyriškų buksmedžių iki plačialapių melsvių ir blizgančių bergenijų.
Šaltinis: modernūs apželdinimo kursai „Geltonas karutis“
