Draudimo bendrovės privataus turto draudimo produkto vadovo Tomo Sinkevičiaus teigimu, šio daugiausia nuostolių sukėlusio įvykio priežastis nebuvo kuo nors išskirtinė – kaip dažniausiai nutinka, nelaimę sukėlė trūkusi žarnelė.
Pasak specialisto, siekiant apsisaugoti nuo tokių avarijų, patariama reguliariai tikrinti vamzdžius, santechnines žarneles, kitus vandentiekio, šildymo, kanalizacijos įrenginius, o pastebėjus nors menkiausias susidėvėjimo žymes (korozija, suskeldėjimas, pakitusi spalva ir pan.), suremontuoti arba pakeisti naujais.
Draudimo bendrovės specialistai pastebi, kad vandens sukelti nuostoliai nuolat auga: prieš dvejus metus vidutinė žala siekė 536 eurus, o šiemet ji beveik penktadaliu didesnė – 631 euras. T. Sinkevičiaus teigimu, vidutinė kompensacija dėl vandens sukeltų nuostolių auga dėl nuolat brangstančių būsto remonto darbų.
Kaip rodo bendrovės statistika, vanduo nuostolių dažniau padaro senos statybos namuose. Iki 1960 m. statytuose pastatuose vanduo žalos padaro du kartus dažniau nei pastatytuose po 2000-ųjų. O 1961–2000 m. pastatytuose namuose vandentiekio avarijų būna 1,5 karto dažniau nei 2000 m. iškilusiuose pastatuose.
Kai vandentiekio avarija kyla daugiabutyje, vanduo dažnai nubėga žemyn per kelis aukštus ir nuostolių pridaro keliems butams. Tokiais atvejais papildoma žala kaimynams gali sudaryti nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Svarbu ir tai, kad turto draudimas neatlygina nuostolių kaimynams. Tam reikia šalia būsto draudimo įsigyti būsto valdytojo civilinės atsakomybės draudimą.
Dėl nuostolių, kilusių privačiuose būstuose, draudimo bendrovė šiemet išmokėjo 451 tūkst. eurų kompensacijų.