Kodėl reikia taikyti sėjomainą
Sėjomaina iš esmės yra auginamų kultūrų kaitaliojimas. Vienoms daržovėms reikia daugiau vienų maisto medžiagų, kitoms daugiau kitų. Jeigu toje pačioje lysvėje auginsite tas pačias daržoves keletą metų iš eilės, dirva bus nualinta, o reikalingiausi toms daržovėms elementai vis labiau išeikvojami. Be to, kenkėjams nereikės niekur toli eiti, tad jų gali privisti vis daugiau. Ligų, būdingų šioms daržovėms, užkratai turės palankias sąlygas gyvuoti ir plėstis. Net ir piktžolės prisitaiko prie vienos rūšies daržovių, ir jų priauga daugiau ir daugiau.
Todėl jei tos pačios grupės daržovės auginamos vienoje vietoje keletą metų, kasmet jų derlius prastėja, smulkėja, daugėja ligų ir kenkėjų.
Šis faktas pagrįstas ne tik mūsų senolių patirtimi, bet ir moksliniais tyrimais. Dideli ūkiai jau seniai taiko (ir privalo taikyti) sėjomainos principus, bet ir mažame daržiuke verta prisiminti pagrindinius dalykus.
Kaip taikyti sėjomainą nedideliame darže
Kad kiekvienam sodininkui nereikėtų gilintis į mokslinius straipsnius, galima pasižiūrėti į sėjomainą paprastai ir sugrupuoti daržoves į kelias grupes:
1) lapinės ir prieskoninės daržovės (salotos, krapai, špinatai, petražolės, pipirnės, rūgštynės, bazilikai)
2) vaisinės daržovės (pomidorai, agurkai, paprika, moliūgai, cukinijos, baklažanai, patisonai)
3) šakniavaisinės (morkos, burokai, bulvės, ridikėliai, pastarnokai, salieras, topinambai) ir kopūstinės daržovės (kopūstai, brokoliai, žiediniai kopūstai)
4) ankštinės daržovės (pupos, pupelės, žirniai)
Kiekviena daržovių grupė reikli tam tikroms maisto medžiagoms. Be to, šakniavaisiai ir kopūstinės daržovės pasiima maisto medžiagas iš gilesnių dirvos sluoksnių, o lapinės ir kai kurios svogūninės daržovės pasiima daugiau maisto medžiagų iš viršutinio sluoksnio. Ypatingas vaidmuo yra ankštinėms daržovėms: jos pagausina azoto, praturtina nualintą dirvą.
Tinkama eilės tvarka
Tas pačias daržoves sėti kas antrus metus nepakanka – turi būti bent 3 metų pertrauka. Todėl paprasčiausia suskirstyti daržoves į kelias grupes ir kasmet sėti vis kitoje lysvėje rotacijos principu.
Mažame darže tai lengva padaryti, jei turite keturias lysves: kiekvieną iš jų skiriate vienai daržovių grupei. Pavyzdžiui, jei vienais metais bulvėms skyrėte pirmąją lysvę, kitais metais sodinkite antrojoje.
Keletas sėjomainos pavyzdžių:
Bulvės – žirniai – pomidorai – žiediniai kopūstai
Ridikai – cukinijos – salotos – pupelės
Agurkai – burokėliai – svogūnai – pupos
Daugiametės daržovės (braškės, smidrai, rabarbarai) auginamos atskirai. Bet jeigu atnaujinate, taip pat ieškokite naujos vietos darže.
Dar didesnis derlius
Kad derlius būtų dar didesnis, neapsiribokite tik lysvių keitimu. Prieš sodinant vėlyvesnes daržoves, galite spėti užauginti ankstyvą derlių. Arba po ankstyvųjų daržovių nuėmimo dar galima spėti užsiauginti trumpos vegetacijos daržoves vėlyvam derliui.
Toks būdas naudingas ne tik dėl to, kad žemė nestovi tuščia, bet ir dėl to, kad galima subalansuoti geresnes dirvos sąlygas. Štai keletas pavyzdžių, ką tiktų auginti, norint gauti du derlius iš vieno ploto:
Prieš pomidorus, baklažanus, paprikas – sėjame ankstyvąsias salotas, ridikėlius, pipirnes. Po ankstyvųjų kopūstų derliaus – žieminiai ridikai ir ropės.
Po ankstyvųjų bulvių derliaus – brokoliai ir kitokie kopūstai vėlesniam vartojimui. Po žirnių nuėmimo – salotos ir kitos prieskoninės žolelės rudens derliui.
Jei derlių nuėmėte, betdar liko laiko iki žiemos, sėkite sideratines kultūras: garstyčias, vikius, liucernas ir kt. Jos papildys dirvą svarbiais mikrolementais ir organika, tad kitais metais derlius bus dar geresnis.
Daržovių auginimas pramaišiui
Dar vienas būdas subalansuoti dirvos kokybę, arba tiksliau tariant, mažiau ją išbalansuoti – tai sodinti daržoves pramaišiui. Kartu auginamos skirtingo tipo daržovės pasiima maisto medžiagas iš skirtingų dirvos sluoksnių, dera kitu metu, kenkėjams sunkiau surasti savo skanėstą.
Toks būdas taikomas gamtinėje žemdirbystėje. Sėjomaina to jau nepavadinsime, bet iš esmės remiamasi tais pačiais kertiniais principais, kiekvieno augalo poreikiais dirvai ir maisto medžiagoms. Ingė Auželienė kursuose „Modernus sodas ir daržas“ sako, kad nesvarbu kokį auginimo būdą pasirinksime: ekologinę, gamtinę, tradicinę ar kitokią žemdirbystę, vis tiek reikia išmanyti svarbiausius augalo poreikius.
Tad ir eiliame nedideliame darže galima taikyti panašų būdą. Pavyzdžiui, kopūstų tarpueiliuose galima auginti salotas ir ridikėlius. Burokų tarpueiliuose – svogūnus laiškams. Morkų tarpueiliuose – pipirnes. Ir bet kurios lysvės pakraščiuose galima auginti salotas ir kiti prieskonines žoleles.
Patarimas iš praktikos
Kad ir ką pasirinksite, būtinai pasižymėkite. Jei kitais metais dar prisiminsite, kur sėjote morkas, tai dar po metų tikrai nebežinosite, kas kur buvo. Jeigu per metus užauginate ne vieną derlių, jei auginate daržoves pramaišiui, prisiminti dar sudėtingiau.
Paskirkite užrašų knygutę savo pastebėjimams arba susiraskite patogią programėlę savo telefone. Ten žymėkitės kur ką sodinote, kas gerai augo, kad derėjo prastai. Kai turėsite bent trejų metų užrašus, pamatysite, kad galite pasidaryti puikių išvadų ir išvengti daugelio klaidų ateityje.
