Kaip vertinamas atsparumas ugniai?
„Iš pradžių reikėtų atskirti dvi sąvokas: statybinių medžiagų, produktų degumas ir statybinių konstrukcijų ugniaatsparumas. Degumas yra skirstomas į klases, kur A – nedegios, o F – net neklasifikuojamos, t. y. stipriai degios. Ši klasifikacija projektuotojams, gaisrinės saugos specialistams ir statybininkams padeda suprasti, kokį pavojų potencialiai vienas ar kitas produktas gali kelti gaisro atveju.
Klasifikacijos reikalavimai keliami tuomet, kai įrengiamos specifinės konstrukcijos, tokios kaip evakuacijos keliai, grindų dangos, stogai ir panašiai – vietose, kur svarbu, kad produktu nesklistų ugnis ir gaisras“, – pasakojo „Knauf“ technikas Kastytis Vaseris.
Pasak K. Vaserio, statybinių konstrukcijų ugniaatsparumas taip pat susijęs su priešgaisrine sauga, tačiau atskleidžia informaciją, kiek ilgai ir kaip tam tikra konstrukcija (pertvara, apkrovas laikanti siena, kolona, sija, perdanga, pakabinamos lubos ir t. t.) geba išlaikyti ugnies poveikį. Ugniaatsparumas klasifikuojamas vadinamąja REI klasifikacija.
„Statant naują namą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad atspariausios ugnies poveikiui yra mineralinės medžiagos, pavyzdžiui, betonas. Priešgaisrinėje saugoje vieni iš saugiausių – gipsiniai produktai.
Gipsas yra išskirtinė medžiaga, savyje turinti didelį kiekį kristalinės būsenos vandens, kuris gaisro atveju tampa ugnį stabdančiu veiksniu. Gipso plokštės yra nepamainomos karkasinių ugniaatsparių konstrukcijų montavimui, jos tenkina ypač griežtus reikalavimus“, – sakė K.Vaseris.
Priešgaisrinė sauga ir atsparumas ugniai
„Visi pastatai statomi laikantis Lietuvoje galiojančių normų, tad statybas vykdančios ir kontroliuojančios įstaigos (projektuotojai, statytojai, techninės priežiūros specialistai, Valstybinės komisijos atstovai) tinkama veikla turėtų užtikrinti pastato kokybę ir tinkamumą saugiai eksploatacijai.
Tai galima pavadinti sisteminiu požiūriu, kuris teoriškai turėtų leisti gyventojams nesigilinti į esminių pastato charakteristikų, tokių kaip pastato laikančiųjų konstrukcijų galios patikimumas ar pastato konstrukcijos ugniaatsparumas, išpildymą“, – teigė K. Vaseris.
Pasak specialisto, pasitikėti ar ne įvairių kontroliuojančių ir statybas vykdančių organizacijų veikla, nuspręsti turi kiekvienas. Vis dėlto tikrai nebus blogiau, jei ir renkantis, statant ar perkant būstą pirkėjas bent šiek tiek išmanys priešgaisrinius reikalavimus ir produktų ugniaatsparumą.
Tai žinodami žmonės gali kelti klausimus statytojams, gauti konkrečius atsakymus apie atsparumą ugniai ir būti ramesniais dėl įsigyto būsto atsparumo gaisrui.
Patys gyventojai gali padaryti nedaug
„Vis dėlto jau turint būstą ir išsiaiškinus, kad jo atsparumas ugniai nėra toks, kokio norėtųsi, patys gyventojai gali padaryti nedaug. Žinoma, kaip ir norint užtikrinti garso izoliaciją, taip ir čia, įmanoma naudoti papildomas gaisrui atsparesnes gipskartonio plokštes jas papildomai tvirtinant prie sienų“, – kalbėjo K.Vaseris.
Pasak K. Vaserio, vis dėlto verta kelti klausimą, ar tai būtina ir pasieks norimų rezultatų. Rimtas pastatų atsparumo ugniai didinimas yra priskiriamas ne remonto ar renovacijos darbams, ką gali atlikti pats žmogus, o rekonstrukcijoms. Pastarųjų atlikti patys gyventojai negali, nes tam reikia statybos leidimų, suderintų projektų, kvalifikuoto rangovo, techninės priežiūros ir daugybės kitų dalykų. Tai jau rimtas statybos procesas.
Vis dėlto naudinga įrenginėjant namus ar statant naują namą interjerui rinktis grindų dangų, sienų apdailos medžiagas, kurios nepalaiko degimo, neskatina ugnies plitimo ir neišskiria didelio kiekio kenksmingų medžiagų.
