Pirmiausia – planavimas
Jei norite žydinčios pievos, pirmiausia suplanuokite jos vietą ir tipą. Žydinčias vejas galima įrengti dviem būdais: pasėti naujai paruoštoje augavietėje arba įvairiais būdais: pjaunant, papildomai įsėjant ar tręšiant koreguoti esamą žolyną. Tręšti tokią veją reikia žydintiems augalams skirtomis trąšomis, taip bus skatinamas augalų augimas ir žydėjimas.
Kiekvienu atveju pagal konkrečios augavietės sąlygas ir norimą pievutės aukštį reikia parinkti skirtingą žydinčios vejos žolių ir gėlių mišinio sudėtį. Vejos mišiniams parinkite tokius augalus, kurie žydės visą šiltąjį sezoną.
Tam itin tinkamos varpinės ir ankštinės žolės, lauko ir darželio gėlės, svogūninės gėlės. Žydinčia veja galima apželdinti šlaitus ir sunkiai pasiekiamas vietas sklype, kur mažiau vaikštoma, taip pat norint sukurti kaimiškos aplinkos pojūtį.
Paprastai išskiriami keli žydinčių pievų tipai: nuolat pjaunamos žydinčios pievos, kuriose dažniausiai dominuoja saulutės, dekoratyvinės gėlių pievos iš kultūrinių ir laukinių gėlių bei laukinių gėlių pievos. Užsienyje dar labai populiaru sode užveisti natūralią žydinčią veją, kuri vadinama mauritanine.
Vejos įrengimas
Kai jau suplanavote vietą ir vejos tipą, turite nepamiršti, kad žydinčios pievos žolynai susideda iš pagrindinių žolynų ir gėlių. Žydinčios vejos pagrindą sudaro varpinių ir ankštinių žolių mišinys, kuris kiekvienu atveju parenkamas pagal augavietės sąlygas, iš jų turėtų nesiformuoti kupstai. Tai gali būti raudonieji ir aviniai eraičinai, pievinės, paprastosios ir plokščiosios miglės ar paprastosios smilgos.
Įrengiant naują pievutę, rekomenduojama rinktis jau sukurtą žydinčių pievų mišinį, o jei koreguojate jau esamą žolyną, galite į jį papildomai įsėti augalus: dobilų, liucernų, esparcetų, facelijų, eraičinų ir jau minėtų miglių, smilgų ir panašiai.
Turėdami tokį pagrindą paprastai į jį įterpsite gėles. Tiesa, jas pirma geriau pasėti atskirame plote ir vėliau į vietą persodinti daigus. Taip gėlės geriau prigis ir daug tiksliau suderinsite skirtingas gėles ir jų spalvas.
Parinkite tokių rūšių gėles, kurios savo žiedais paįvairins žolyną, bus atsparios aplinkos poveikiui ir gebės pasisėti pačios, o parinktas derinys žydės visą šiltąjį sezoną. Itin tinka aguonos, ežiuolės, ešolcijos, katilėliai, saulutės, kosmėjos, rugiagėlės, flioksai, ramunės ir kt. Taip pat tinka ir retesni žydintys augalai: čiobreliai, šalavijai, kraujažolės, vėdrynai, kmynai, raudonėliai ir kt.
Ankstyvą pavasarį žydinčios pievutės vaizdą itin pagyvina įvairios svogūninės gėlės, kurių svogūnėliai pakrikai sodinami atvertus velėną arba prieš sėjant žydinčią pievutę. Nepamirškite, kad gėlių daigus sodinti reiktų kiek įmanoma mažiau pažeidžiant susidariusią velėną ir neįnešant žemės su piktžolių sėklomis.
Priežiūra nesudėtinga
Įrengus žydinčią pievą belieka pasirūpinti tinkama priežiūra, o ji iš tiesų nesudėtinga. Pirmą kartą pievelė pjaunama sezonui įpusėjus, kai peržydi dauguma vienmečių gėlių ir ima ruduoti varpinės žolės, antrą kartą – antroje spalio pusėje.
Kai kurių gėlių žiedus peržydėjus reikėtų nuskinti, mat tai skatina išleisti naujus žiedus. Iš žemės naudingąsias medžiagas ištraukiančius augalus, pavyzdžiui, raudonėlius, reikėtų patręšti mineralinėmis kalio-fosforo trąšomis rudenį ir azoto trąšomis pavasarį.
Apskritai anksti pavasarį vienam arui žydinčios vejos reikėtų išberti 2–3 kg kompleksinių trąšų. Tolesniais pievos gyvavimo metais stebėkite, kiek gėlių pasisėjo – sudygo. Jei norite daugiau gėlių, jas tiesiog atsėkite.
