Daugiau nei hektaro ploto Irenos ir Viktoro Pranckiečių sklypas su namu, pastatytu ir įrengtu prieš vienuolika metų, žaliąja zona, tvenkiniu ir pirtimi – visai šalia garsiojo gamtininko Tado Ivanausko įkurtos Obelynės.
Patekti pas Seimo pirmininką į svečius nėra paprasta net gana iš anksto tiksliai suderinus laiką.
Atvykus prie vartų pasitinka juodais kostiumais vilkintys valstybės skirti apsaugininkai.
Išsiaiškinę, kas ir kokiu tikslu lanko jų saugomą asmenį, vyrai maloniai palydi į erdvius šeimininkų namus.
Atvykus Seimo pirmininkas kviečia pasivaikščioti po rojaus kampelį primenantį erdvų kiemą su keliais vaismedžių sodais, šiuo metu gausiai apsipylusiais pumpurais ir žiedais. Suskirstyti zonomis auga įvairūs lapuočiai, spygliuočiai medžiai ir krūmai.
„Gražiausia pas mus būna pavasarį, kai pražysta sodai. Po to vėl akį traukia vasarai įpusėjus pradedantis bręsti derlius – medžiai pradeda puoštis įvairiaspalviais vaisiais“, – kalbėjo Seimo vadovas.
Sunku patikėti, kad viskas čia sukurta, pasodinta ir iki šiol prižiūrima paties V.Pranckiečio. Rankos prie šios augalijos, net vyrui tapus Seimo pirmininku, neprideda joks svetimas žmogus – tik namiškiai.
„Mūsų kieme auga per pusantro šimto medžių. Visus juos atrinkau, pasodinau ir iki šiol rūpinuosi pats. Sodininko neturime. Jeigu ko reikia, Irena, vaikai pagelbėja. Tiesa, kai teko apsodinti patvorį, su žmona ir sūnumi paplušėjome kaip reikiant: per dvi dienas pasodinome 960 tujų“, – kalbėjo V.Pranckietis.
Kone kilometro ilgio tujų tvorą Seimo pirmininkas šį pavasarį apkarpė pats – kitaip ji prarastų gražią formą.
Vieninteliai pagalbininkai, kuriuos I. ir V.Pranckiečiai neseniai įsileido į savo namus, – veją pjaunantys robotai, tyliai burgzdami važinėjantys po didelę teritoriją.
Pirmiausia Seimo pirmininkas kviečia pasigrožėti netoli namo prieš dešimtmetį jo įkurtu vaismedžių sodu. Būtent nuo šios zonos vyras kaskart pradeda kiemo apžiūrą.
Jeigu būna laiko, pastaruoju metu jis tai skuba daryti penktadienio vakarą. Jeigu tądien dėl darbo Seime nespėja, keliasi ankstų šeštadienio rytą ir, su žmona pasimėgavę ryto kava lauko terasoje, dažniausiai leidžiasi į vadinamąją kelionę aplink namus.
Apžiūrėti ir aptvarkyti kiekvieną augalą įprastai užtrunka ne vieną valandą, tačiau porai tai – malonus užsiėmimas.
„Šį sodą sodinau, kad ir patiems patiktų, ir studentams būtų ką parodyti. Anksčiau čia jų netrūkdavo. Jis sukurtas taip, kad piečiau augantys medžiai būtų žemesni už augančius šiauriau. Tai reiškia, kad jie gauna saulės ir vieni kitų neužgožia krintančiu šešėliu“, – aiškino V.Pranckietis.
Šiame sode auga slyvos, obelys, kriaušės, vyšnios, Seimo pirmininko atsakingai atrinktos iš daugiau nei 100 veislių.
V.Pranckietis tvirtino, jog medžius sodino atsižvelgdamas dar ir į tai, kada jie veda vaisius. Buvo svarbu, kad gėrybėmis būtų galima mėgautis kuo ilgiau – nuo vasaros vidurio iki pat vėlyvo rudens.
Sodo įkūrėjo klausiame, koks, jo manymu, dėl gana vėsaus pavasario ir net didelių šalnų žydint sodams bus šiųmetis derlius.
Įdėmiai apžiūrinėdamas medžius V.Pranckietis tvirtino, jog kai kurie medžiai šįmet pražydo kiek vėliau. Pavyzdžiui, kriaušės žiedus sukrovė ir išskleidė maždaug penkiomis dienomis vėliau nei įprastai.
Seimo pirmininkas savo sode randa ir šalnų pakąstų žiedų, tačiau jis tikisi, jog tai neturės didelės įtakos vaisių ir uogų derliui.
Kiek atokiau auga dar vienas V.Pranckiečio įkurtas sodas. Jį vyras pavadino prieš penkerius metus gimusio sūnaus Vaidoto atžalos – vaikaičio Nojaus garbei. Šiame sode auga ne tik obelys, kriaušės, vyšnios ir slyvos. Seimo pirmininko šeima pilnomis burnomis valgo čia prisirpusius abrikosus ir persikus.
Atskirą spygliuočių medžių ir krūmų zoną, kurioje daugiausia auga įvairių veislių tujos, V.Pranckietis taip pat puikiai prižiūri.
Akį patraukia spirale iškarpyta maždaug trijų metrų aukščio tuja. Kad dekoratyvinis augalas išlaikytų neįprastą formą, Seimo pirmininkui du kartus per metus su specialiomis žirklėmis tenka darbuotis ne mažiau nei po dvi valandas.
Žirklėmis šeimininkas apkarpo ir šalia esantį kol kas dar nedidelį krūmą raudonais lapais – raugerškį.
„Šįmet raugerškio dar nespėjau suformuoti. Tai padarysiu dabar prie jūsų“, – spėriai karpydamas augalo šakeles kalbėjo V.Pranckietis.
Dar viena žalioji zona sukurta iš lapuočių medžių. Joje auga ginkmedis, graikinis riešutmedis, tulpmedis, kiti medžiai, kuriuos aprodęs V.Pranckietis siūlo atkreipti dėmesį į vieną iš jo sukurtų neįprastų medžių – prieš šešerius metus išradingas vyras nutarė pamėginti į paprastąjį šermukšnį įskiepyti aronijos ir miltingojo šermukšnio skiepus.
„O čia mūsų genties ąžuolas. Jį prieš trejus metus sodino daugybė Pranckiečių, 8 Pranckietienės ir pulkas Pranckietyčių. Juk esu kilęs iš 5 vaikų šeimos. Pasodinome ąžuolą ir visi palaistėme užpildami po stiklinę vandens“, – teigė pašnekovas.
Ponia Irena pasiūlo apžiūrėti ir išskirtinai jos prižiūrimas valdas. Sukame stiklinio šiltnamio link.
„Jau turime savų ridikėlių, svogūnų laiškų, salotų. Pasodinau ir agurkų bei pomidorų. Daržovių nereikės bėgti į parduotuvę pirkti. Kaip ir kasmet, valgysime šviežias, ką tik išrautas ar nuskintas“, – kalbėjo I.Pranckietienė.
Už šiltnamio moteris augina kelias lysves braškių, vasarą čia prisirpsta avietės, kiek toliau galima pamatyti ir gervuogių krūmų.
Uogas moteris dažniausiai šaldo, kartais iš jų verda kompotus ar uogienes.
Nepasiteirauti, kodėl tokio dydžio I. ir V. Pranckiečių erdvėje nėra net mažiausio gėlyno, tiesiog neįmanoma. Seimo pirmininko žmona tikina, jog tam trūksta laiko, mat gėlės reikalauja nuolatinio dėmesio.
„Vis sakau, kad kai išeisiu į pensiją, būtinai įveisiu gėlyną. Jam net vietą kieme šalia namo esu numačiusi. Tik dar palaukti ne vienus metus reikės. Kol kas veiklos ir be jo pakanka“, – tikino I.Pranckietienė.
Po darbų I. ir V.Pranckiečiai mėgsta atsipūsti pirtyje prie tvenkinio, 6 arų ploto vandens telkinio, kurio giliausia vieta siekia 5 metrus.
Atšilus orams tvenkinys tampa visos šeimos maudynių vieta, vyrai mėgsta laisvalaikiu meškerioti nuo liepto.
„Žuvienės iš sugauto laimikio gal ir galėtume išvirti, bet smagu tiesiog pažvejoti, todėl sugautas žuveles dažniausiai paleidžiame“, – sakė V.Pranckietis.
Sėdėdamas ant liepto Seimo pirmininkas vėl suka kalbą apie augalus, kuriems jis paskyrė kone visą gyvenimą.
„Daugiau nei prieš porą dešimtmečių nutariau įkurti medelyną. Dirbdavome su vaikais. Esu savo rankomis pasodinęs ir paskiepijęs per 100 tūkst. medžių. Ligi šiol smagu girdėti, kai žmonės sako, jog iš mūsų medelyno pirkti medeliai jų soduose sėkmingai auga.
Tačiau mano vaikai to verslo neperėmė, o aš, pradėjęs dirbti dekanu, medelyno taip pat tinkamai tvarkyti negalėjau. Jo teko atsisakyti, tačiau meilė augalams išliko visam gyvenimui“, – sakė V.Pranckietis.
