Trąšoms kaunietė neišleidžia nė cento, bet jos įspūdingo derliaus užtenka ir giminėms i

Tuo įsitikinusi Teofilija Baitienė iš Kauno. Moteris pasidalijo per ne vienerius  daržininkavimo metus įgyta patirtimi - kokios natūralios trąšos kokios daržovėms labiausiai tinka ir kaip  geriausiai jas tręšti. Greičiausiai daugelis sodininkų turi savo trąšų receptus,  tačiau tiems, kurie vis dar ieško patarimų, siūlome pasinauodti T.Baitienės  atradimais.

 Neišmeskite nuskabytų pomidorų lapų 

Dažnas daržininkas, nugenėjęs pomidorus, jų lapus išmeta.  Bet neskubėkite mesti gero dalyko, -  pomidorų kvapas labai nepatinka amarams. Todėl rožes, kitus amarų puolamus augalus apipurškite iš pomidorų lapų pasigamintu skysčiu.

Jam pagaminti reikia kibire ar statinaitėje užpilti pomidorų lapų ir palaikyti 4-5 dienas, kol jie ims tęžti. Tuomet apie 2 litrus nukošto skysčio supilti į kibirą vandens ir juo apipurkšti ar tiesiog laistytuvu aplaistyti augalus.

Kaupkite svogūnų lukštus 

Svogūnų lukštų  kaunietė taip pat neišmeta, vasarai juos kaupia per visą žiemą. Apie 1 kilogramą lukštų moteris užpila 5 litrais vandens. Antpilą reikia palaikyti keletą dienų, kol lukštai suminkštėja, o skystis pasidaro rudos spalvos. 

Tuomet maždaug litrą šio koncentrato reikia įpilti į kibirą vandens ir laistyti juo daržoves. Prasčiau augančioms, skurstančioms daržovėms tai puiki trąša. Negana to, svogūnų
kvapas atbaido ir kai kuriuos kenkėjus. Pavyzdžiui, purškiant svogūnų ištrauka, morkas galima apsaugoti nuo jas puolančių muselių.

Apie 75 gramus smulkintų česnakų galvučių užpylus 10 litrų vandens ir palaikius kelias dienas, gaunamas puikus tirpalas kovai su grybelinėmis ligomis (pavyzdžiui, maru), amarais ir blakėmis. Juo reikėtų purkšti tris dienas iš eilės.

Nuo grybelinių ligų pomidorus galima nupurkšti nugriebto pieno išrūgomis (1 litras nepasterizuotų išrūgų sumaišoma su 1 litru vandens) arba pienu (1 litras nugriebto pieno, 2 gramai kalio permanganato ir 9 litrai vandens. Geriausia purkšti apsiniaukusią dieną ar rytą, kad saulė nenudegintų apipurkštų augalų. Palaistyti išrūgomis arba atskiestu kefyru galima rododendrus, kitus rūgščią dirvą mėgstančius augalus.

Kopūstus, jau pradedančius formuoti savo galveles, daržininkė nuo kirmėlių atakų gelbsti valgomąja soda. Saulėtą dieną sausus augalų lapus ji pabarsto soda.

Darže puikiai galima panaudoti ir įvairias piktžoles. Jei jūsų sklype auga dilgėlės, reikia tik džiaugtis: po ranka - puikios trąšos. Didesnėje statinėje ar kibire (geriau naudoti ne metalinius indus) vandeniu užpilti dilgėlių stiebus su lapais ir aprišus polietilenu ar
sandariai uždarius parauginti 7-10 dienų.

Tuomet laistant augalus įpilti į kibirą 1-2 litrus šio mirkalo. Tiesa, rekomenduojama dilgėlėmis laistyti ne dažniau, nei 1 kartą per mėnesį, nes jos skatina augalų augimą. Taip palaistyti pomidorai jau po kelių dienų tampa neatpažįstami - sutvirtėja stiebai, patamsėja lapai.

Jei dilgėlių neturite, mirkalui tiks bet kokios žolės (kraujažolės, bitkrėslės, asiūkliai, taukės). Trečdalį talpos prikraukit žolių (be šaknų ir kitų sunkiai pūnančių dalių). Jei turite, galit
įdėti karvių ar arklių mėšlo.

Užpylus vandeniu ir sandariai uždengus, pastatyti saulėtoje vietoje. Kas keletą dienų mirkalą išmaišyti ir vėl uždengti. Maždaug per 2 savaites lieka skysta tyrė. Ją nukošus ir atskiedus vandeniu (1 litras raugo su 8 litrais vandens) galima laistyti daržo, šiltnamio augalus. Ypač ši trąša patinka agurkams.

Nusipirkę žalios, nesūdytos žuvies, jos atliekų taip pat neišmeskite. Žuvyje esantis fosforas labai patinka begonijoms, kaulavaisiams (vyšnioms, slyvoms). Todėl žuvies atliekas užkaskite prie šių augalų. Kaulavaisiams nebloga trąša ir kiaušinių lukštai, supjaustytos žalios bulvės ar jų lupenos. Jas taip pat reikia užkasti į žemę prie medelių
šaknų.

Kiaušinių lukštus užpylus vandeniu ir palaikius bent kelias paras, gautą skystį, kuriame daug kalio, vertėtų atskiesti vandeniu ir laistyti gėles.