Štai keletas konkrečių rekomendacijų – 3 augalai, kurie nereiklūs, atsparūs ir gali kurti grožį jūsų kieme su savo nuostabiais lapais.
Alūnės (lot. Heuchera) – spalvotų lapų karalienės. Jeigu jūsų gėlynas yra saulėje ar pusiau pavėsyje, žemė derlinga, neužmirkstanti, tai drąsiai rinkitės alūnes. Kokių tik lapų nebūna: ir purpuriniai (‚Palace Purple‘), ir beveik juodi (‚Blackout‘), ir plytų spalvos (‚Autumn leaves‘), tamsūs garbanoti (‚Midnight Ruffles‘), geltono atspalvio (‚Ginger Ale‘), žali su ryškiomis gyslomis (‚Green Spice‘).
Jau vien iš skirtingų alūnių galite sukurti gražų žemą gėlyną, kuris marguliuos spalvomis. Lapai nesuvysta ir žiemą (alūnės yra visžalės), tad nenustebkite, jei iš po sniego išsikiš spalvotas alūnės lapas. Pirmose vasaros pusėje alūnės pražysta smulkiais vertikaliais žiedynais, kurie sudaro gražų debesėlį. Jis nebūna labai charakteringas ir gražiai papildo gėlyną. Tačiau yra ir tokių veislių (pvz. ‚Hercules‘, ‚Peppermint Spice‘), kur tokie žiedynai yra ryškūs ir kaip tik jie tampa traukos objektu.
Alūnės yra labai geras pasirinkimas, jeigu jums reikia gražaus vaizdo ištisus metus. Jos nėra kaprizingos, atrodo efektingai, jų nepuola kažkokios ypatingos ligos, jos nėra patrauklios šliužams. Tiesiog auga, o jūs grožitės. Svarbiausia atsargiai elgtis su spalvomis ir jų nepadauginti.
Alūnės savo spalvą išlaiko ištisus metus, todėl gerai apgalvokite, kuri bus akcentas, o kuri – gražus fonas.
Astilbė Astilbės (lot. Astilbė) yra auginamos dažniausiai dėl žiedų. Tai daugiametė vasaros vidurio gėlė. Jos purūs žiedynai yra tokie turtingi ir gausūs, kad praeiti ramiai pro šalį tiesiog neįmanoma. Kuo daugiau astilbių, kuo didesnis efektas. Ir nors astilbės nuo seno žinomos Lietuvoje, dar vis per mažai matome gėlynų, kuriuose astilbių būtų išties gausu. Ir veltui, nes astilbės yra puikūs augalai, pasižymintys ir gražiais karptais lapais.
Pavasarį gana anksti atželia, o nužydėjus lapai puošia kiemą iki pat žiemos pradžios. Išmokime vertinti ne tik žiedus, lapų spalvą, bet ir lapų formą! Vis dėlto apie spalvotus lapus čia irgi tinka kalbėti.
Japoninė astilbė ‚Ellie‘ pasižymi ryškiai baltais žiedynais ir tamsiais samanų žalumo lapais, ‚Fanal‘ – raudoni žiedai ir žali žvilgantys lapai (tipiškas spalvų derinys klasikiniam gėlynui), ‚Delf Lace‘ – žiedai rožiniai, žiedstiebiai tamsiai raudoni, lapai tamsiai žali su bordiniais atspalviais, ‚Color Flash Lime‘ – žiedai neišraiškingi rausvi, bet lapai ryškiai geltoni, ‚Color flash‘ – lapai skirtingų raudonos atspavių, rudenį nusidažo dar gražiau.
Astilbėms tinka pusiau pavėsis, dirva turi būti trąši, vidutinio drėgnumo. Derlingas lengvas pavėsis – puikios sąlygos astilbėms augti. Saulės kepinamoje vietoje rinkitės kitus augalus.
Taip atsitiko ir man, kai išmečiau melsves į komposto krūvą, o jos pradėjo ten toliau augti, nors gulėjo šaknimis į viršų. Teko atsiprašyti ir grąžinti į gėlyną.
Bendra taisyklė būtų tokia: melsvės gelsvais ir baltais lapais labiau mėgsta saulėtas vietas, o tos, kurių lapai žali ir mėlyni, labiau mėgsta pavėsį.
Blogiausia su melsvėmis yra tai, kad jas labai mėgsta šliužai. Sukramtytų melsvių teko matyti ne vieną. Ypač pažeidžiamos yra tos, kurių lapeliai ploni ir gležni. Jei tokias auginate, teks paberti aplink priemonių nuo šliužų. Kita alternatyva – auginkite melsves kietais, mėsingais lapais, jų sraigės tiesiog neįveikia.
Straipsnio autorė yra modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ vadovė
