Lauko tualetu mieste naudojasi ne tik I. Čirienė, tokių žmonių yra ir daugiau. Kaip nurodė bendrovės „Dzūkijos vandenys“ Bendrojo skyriaus viršininkė Rasa Lukšienė, 99, 8 proc. alytiškių turi galimybę prisijungti prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos.
„Nors žmonės galimybę jungtis prie kanalizacijos tinklų turi, jie ja nepasinaudoja. Dažniausiai jie teisinasi, kad tam neturi lėšų. Kiti teigia, kad yra įsirengę vietinius nuotekų valymo įrenginius, investavę savo lėšas ir nenori jų dar kartą skirti. Kiekvienas atvejis, norint prisijungti prie centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų, individualus, tad ir prisijungimo sumos gali skirtis. Ruošiami projektai ir tuomet įvertinama, kiek tai kainuos“, – kalbėjo R. Lukšienė.
Pasak jos, visame Alytaus mieste yra tik apie šimtas individualių namų, kurie šiuo metu neturi galimybės prisijungti prie centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų.
Minėti gyvenamieji namai yra atokesnėse, rečiau apgyvendintose Alytaus miesto vietovėse, nutolusiose nuo centralizuotų tinklų, todėl tokių būstų prijungimas iš bendrovės pareikalautų didelių investicijų.
Jei įsigalios naujas įstatymas, prie kanalizacijos tinklų bus privaloma jungtis tose gyvenvietėse, kur yra daugiau kaip 2000 žmonių ir tik tuo atveju, jei kanalizacijos tinklai yra nutiesti iki gyventojo sklypo.
Europos komisija nurodo, kad Lietuvoje prie centralizuotos kanalizacijos yra prisijungę mažai žmonių ir grasina Lietuvai milijoninėmis baudomis, jei situacija nesikeis.
