Kaip tik tokį projektą šiuo metu įgyvendina kraštovaizdžio dizainerė Ula Marija Bujauskaitė. Didžiojoje Britanijoje, šiuolaikinio apželdinimo paslapčių besimokančios lietuvės talentą pastebėjo ir jos projektą į geriausių jaunųjų dizainerių darbų finalą įtraukė prestižinės parodos „RHS Flower Show Tatton Park“ vertintojai. Vis konkurso dalyviai turėjo pristatyti sodo biuro (ang. Garden office) projektus, o Ulos Marijos projektas buvo atrinktas tarp trijų geriausių. Parodoje lietuvės projektas bus pristatytas dar šį mėnesį. Parodos konkurso nugalėtojas pelnys geriausio 2017 metų jaunojo dizainerio titulą.
Siūlome pokalbį su šia talentinga lietuve.
– Nuostabu matyti lietuvišką pavardę tarp „RHS Flower Show Tatton Park“ dalyvių, bet dar įdomiau, kad nieko apie jus nežinome! Papasakokite, kaip atradote malonumą kurti aplinką, kas paskatino rinktis šį kelią?, – pasiteiravome U.M. Bujauskaitės.
– Užaugau Lietuvoje ant Šešupės kranto. Tėvai labai mylėjo gamtą, gyvenome labai gražioje aplinkoje, turėjome nuostabų sodą. Mano močiutė visą gyvenimą rinko įvairiausias lelijų rūšis, kurias augino pas save sode. Tame sode mes kartu leisdavome laiką – tarp obelų, agrastų ir serbentų. Ir kiekvieną vasaros rytą bėgdavome maudytis į upę: per pievas, pro didelius liepų medžius. Manau, kad dėl to mano ryšys su gamta yra toks stiprus. Nuo pat mažens esu išmokyta mylėti gamtą.
– Kas lėmė studijų pasirinkimą?
– Studijas pasirinkau atsitiktinai, likimas taip susiklostė. Iš pradžių aš norėjau studijuoti architektūrą. Kadangi reikėjo išsiųsti paraiškas į universitetus, pradėjau ieškoti, kokie universitetai siūlo architektūros studijas ir taip atradau kraštovaizdžio architektūrą. Pradėjau domėtis, ir ji mane įtraukė. Kai nuvažiavau į universitetą pokalbiui su kurso vadovu, jis pasakė: „Tu tiesiog privalai čia studijuoti, tau labai tiks ši sritis“. Tada aš ir nusprendžiau, kad turiu eiti šiuo keliu. Kraštovaizdžio architekte dirbu jau 4 metus, turiu kraštovaizdžio architektūros magistro laipsnį ir esu labai tuo patenkinta.
– Ar sunku rasti klientų Didžiojoje Britanijoje? Kokius matote pagrindinius iššūkius dirbant šį darbą ateityje?
– Klientų visada rasi, jeigu tik myli savo darbą ir įdedi į jį daug pastangų. Tuomet atsiranda daugiau tokių, kuriems patinka tavo darbai ir tai, ką tu darai. Labai didelės galimybės atsiveria kūrėjų, dizainerių apsuptyje, vadinamosiose sodininkų draugijose. Dalyvaujant tokioje veikloje, galima daug pasiekti ir rasti įdomių darbo pasiūlymų, man yra tekę dirbti su ne vienu tokiu projektu.
O didžiausias iššūkis man yra tuomet, kai tu turi savo viziją ir žinai, kas tau patinka, tačiau turi suprasti ir klientą. Projektas skirtas jam, todėl čia svarbiausi yra jo norai, jo vizija. Tai, sakyčiau, sunkiausia darbo dalis yra įsijausti į kito žmogaus norus.
– Nors įvairiausių iššūkių pasitaiko kasdien, bet džiaugsmas dirbti šį darbą viską atperka. – Koks jūsų o mėgstamas stilius, dizaino kryptis?
– Natūralistinis santykis su dizainu – daugelis būtent tai pastebi mano darbuose. Man patinka griežtos architektūrinės formos, suderintos su natūralistine gamta. Tai tikslios geometrinės figūros, kurios smarkiai kotrastuoja su laukine gamta, kuri ateina iš mano vaikystės prisiminimų. Mane labai įkvepia Lietuva, jos gamta, kurios apsupta aš užaugau.
– Papasakokite apie projektą, kurį pristatote parodoje „RHS Tatton Flower Show“.
– Šiais metais jaunieji dizaineriai turėjo pristatyti projektą sodo biuro (angl. a garden office) tema. Trys atrinkti finalistai turi sukurti biuro sodą taip, kaip jie jį įsivaizduoja.
Mano sodo koncepcija yra ta, kad jis būtų pritaikytas urbanistinei aplinkai – tai natūralistinis sodas, įrengtas dangoraižiais apstatytoje aplinkoje. Ši sodo idėja yra įkvėpta vaikystės atsiminimų leidžiant vasaras prie jūros. Aš noriu ištraukti žmones iš labai niūrios, pilkos biuro atmosferos, kur viskas ūžia, bėga, niekada nesustoja, ir perkelti juos į lietuvišką (ar bent jau Baltijos) pajūrį, kur ošia pušys ir po kojomis girgžda smėlis.
Visos medžiagos, kurias aš naudoju savo kuriamam sodui – tai yra mediena, molinės plytelės, vanduo – viskas yra įkvėpta gamtos ir labai natūralistiška.
– Gegužės pabaigoje Londone įvyko „RHS Chelsea Flower Show“ paroda, kuri diktuoja apželdinimo madas. Kuris sodas labiausiai patiko jums?
– Tiesą sakant, buvau taip užsiėmusi, kad neturėjau daug laiko apžiūrėti kitų sodų, tai tik truputį apžvelgiau. Iš „RHS Chelsea Flower Show“ man patiko sodas „Breaking Ground Garden“, kuris simbolizuoja nykstančias sienas privačiame švietime, kad visi studentai turėtų lygias galimybes, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties. Mane labiausiai intriguoja tokie projektai, kurie turi neįprastą idėją, savyje užkoduotą žinutę. Ir, žinoma, kurie naudoja naujus, įdomius augalus. Negaliu likti abejinga projektams, kuriuose pamatau kažką nematyto – tokie būna patys įdomiausi.
– Rugpjūtį Vilniuje vyks konferencija „Garden Style“, kurios pagrindinė tema – natūralistinis dizainas. Kokias matote apželdinimo tendencijas ir kiek jos atsispindės jūsų pačios kuriamuose projektuose?
– Apie tendencijas labai sunku spręsti, nes dažnai jas lemia klientas ir tai, kas jam asmeniškai patinka. Tačiau pastebiu, kad natūralistinis stilius sugrįžta į madą. Man visada norisi paimti dalelę gamtos ir perkelti ją į mūsų miestus. Mane žavi tokie sodai, kurie, atrodo, stovėjo nejudinami šimtmečius, kurie turi savo charakterį – juose tiek daug skirtingo medžiagiškumo.
Aš nesu skirtingų spalvų mėgėja, man patinka ramių spalvų paletė, augalų žaluma su ryškesniais akcentais. Ir šiame sode, kurį dabar kuriu, paletė bus sidabrinė – dauguma atspalvių sidabriniai, pilkšvi, melsvi. Į juos norisi įvesti labai tamsius, mėlynai juodus bei ryškiai geltonus žiedus – tokius, kurie bus kontrastingi sodo akcentai. Man asmeniškai labai patinka paparčiai, kurių daug lietuviškuose soduose. Taip pat šiame sode bus pasodintos pušys, vienas medis, kurį jau išsirinkau. Jis bus apie 7 metrus aukščio.
Tikiuosi, kad pavyks įgyvendinti idėją ir į Londoną perkelti Baltijos pajūrį, norisi visiems jį parodyti. Kartu tai bus ir dalelė manęs bei mano vaikystės.
Tai bus sodas apie maneV – kur aš užaugau ir kodėl dabar esu čia ir kuriu sodus.
Straipsnio autorė yra modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ vadovė
