Selekcininkų patarimas
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) darbuotojos D. Juškevičienė ir R. Karklelienė teigia, kad sodininkai nenusivils pabandę pasodinti lietuviškų veislių daržovių: „Pasaulyje veislių pasiūla didžiulė, tačiau renkantis svarbu nepamesti galvos – egzotiškas pasirinkimas kartais atneša paprasčiausią nusivylimą. Nepritaikytos mūsų klimato sąlygoms veislės negali atskleisti geriausių savo savybių. Todėl selekcininkai pataria rinktis lietuvišką daržovių veislę, mūsų sąlygomis išvestą ir išaugintą“.
Planuodami, kokius augalus sėsite ir sodinsite, prisiminkite seną sodininkų patarimą: pirkite vieną veislę, žinomą ir patikrintą, o kitą naują, kad galėtumėte eksperimentuoti ir tobulinti rezultatus.
Burokėlių veislės
Burokėlių veislės pagal šakniavaisių formą skirstomos į tipus. Lietuvoje labiausiai paplitę Bordo ir Detroit tipo burokėliai. Lietuviškos selekcijos burokėlių Bordo ir Detroit veislių tipo šakniavaisiais,optimalus augalų skaičius hektare yra 320–400 tūkstančiai vienetų, o cilindrinių vidutiniškai 600 tūkstančių vienetų.
‘Joniai‘ – vidutinio ankstyvumo burokėlių veislė, pasižyminti smulkia lapija. Iš kitų išsiskiria lygesne odele, plonesne pagrindine šaknim ir mažesne skrotele. Burokėliai apvalios ar apvaliai ovalios formos, minkštimas su neryškiais koncentriniais ratais. Veislės autoriai J. Armolaitienė ir O. D. Petronienė.
‘Ilgiai‘ – universalios paskirties, vidutinio stambumo veislė sodriai žalia lapija. Burokėliai cilindriniai, pusilgiai. Minkštimas ryškiai raudonas, su šviesesniais neryškiais koncentriniais žiedais, pasitaiko su violetiniu atspalviu. Laikosi vidutiniškai. Veislės autorė O. D. Petronienė.
‘Rikiai‘ – vidutinio ankstyvumo veislė. Burokėliai elipsinės ir šiek tiek apvalios formos, su plona pagrindine šaknimi, odelė lygi. Vidutinė masė apie 280–300 g. Burokėliai atsparūs sausroms. Tinka vartoti šviežius, laikyti per žiemą, konservuoti. Veislės autoriai R. Karklelienė, O. D. Petronienė.
Morkų veislės ir hibridai
Morkų veislės, pagal šakniavaisių formą, grupuojamos į tipus. Lietuvoje labiausiai paplitę šie: Amsterdam, Nantes, Nantes/Berlikum, Berlikum, Flakkee (Amager), Imperator (Valerija), Chantenay. Ypač Lietuvoje paplitusios morkos su Nantes tipo šakniavaisiais.
‘Garduolės‘ – vidutio ankstyvumo Nantes tipo veislė. Vegetacijos trukmė 105–110 dienų. Morkos cilindrinės, bukais galais, šerdis apvaliai kampuota, oranžinė. Gerai auga lengvo priemolio dirvose. Tinka auginti vasaros derliui ir laikyti per žiemą. Veislės autorė – J. Armolaitienė.
‘Svalia BS‘ – vidutinio ankstyvumo, hibridinė morkų veislė. Ankstyvasis derlius būna didesnis nei kitų morkų veislių. Morkos cilindrinės, bukais galais, ilgos, lygios. Šakniavaisiai pasižymi ypač gera kokybe. Tinka auginti ankstyvam vasaros derliui ir laikyti per žiemą. Veislės autorės O. Gaučienė, A. Dobrovolskienė.
‘Ieva‘ – vidutinio ankstyvumo, Nantes tipo morkų hibridinė veislė. Morkos cilindrinės, bukais galais, vidutinio ilgio, stambokos. Vidutiniškai kaupia 22,5 mg proc. karotino. Tinka auginti rudens derliui ir laikyti žiemą. Veislės autorės R. Karklelienė ir O. Gaučienė.
‘Rokita‘ – hibridinė Nantes tipo morkų veislė. Vegetacijos trukmė 128–132 dienos. Šakniavaisiai cilindriniai, buku galu, vidutinio ilgio (22–25 cm) ir 4,2–4,6 cm skersmens. Rekomenduojama auginti priesmėlio ir priemolio humusingose, nepiktžolėtose, optimalaus rūgštumo (pH 6,0–7,0) dirvose. Tinka auginti rudens derliui ir laikyti žiemą.Vidutiniškai kaupia 20–22 mg proc. karotino, 11–12,5 proc. tirpių sausųjų medžiagų, 7,5–8,5 proc. suminio cukraus. Veislės autorės R. Karklelienė ir O. Gaučienė.
Ridikėlių veislės
‘Liliai‘ – vidutinio ankstyvumo, ilgai neperaugančių ridikėlių veislė. Juos tinka auginti lauke ir šiltnamiuose. Galima sėti anksti pavasarį ir rugpjūčio antroje pusėje. Užauga per 18–27 dienas nuo sėklų sudygimo. Ridikėliai 13–21 g svorio, apvalūs bei plokščiai apvalūs, raudoni su violetiniu atspalviu. Minkštimas baltas arba truputį rausvas, švelnaus skonio. Veislės autorė M. Baranauskienė.
‘Babtų žara‘ – labai ankstyva ridikėlių veislė. Užauga per 18–20 dienų nuo sėklų sudygimo. Šakniavaisiai apvalūs, 18–19 g svorio, skaisčiai raudoni. Minkštimas baltas, švelnaus skonio, sultingas. Veislės autoriai: J. Mačys, O. Gaučienė, R. Karklelienė.
Svogūninių ir česnakinių daržovių veislės
‘Babtų didieji‘ – lietuviška, vidutinio ankstyvumo svogūnų veislė. Tinka ropelių ir laiškų auginimui. Ropelės gali būti naudojamos perdirbimui. Auginant iš sėklų, ropelės iki derliui nuimti tinkamos brandos užauga per 68–99 dienas nuo sudygimo. Ropelės ovalios, stambios (95–116 g). Svogūno lukštai gelsvai oranžinės spalvos, minkštimas baltas, pusiau aštraus skonio. Veislės autoriai M. Baranauskienė ir S. Nacevičius.
‘Vasariai‘ – vidutinio ankstyvumo vasarinių česnakų veislė. Išorinis lukštas baltas. Ropelę sudaro 10–16 baltų skiltelių, išdėstytų dviem ratais. Vidutinio stambumo (21–27 g). Pavasarį pasodinus česnakų skilteles, derlius užauga per 112–117 dienų. Vidutinis ropelių derlius 8–10 t/ha. Sukurta N. Kviklienės, D. Juškevičienės.
‘Žiemiai‘ – vidutinio ankstyvumo žieminių česnakų veislė. Ropelės plokščiai apvalios, lukštai baltos spalvos. Skiltelės stambios, ropelėje jų 6–8. Veislė atspari ligoms ir kenkėjams. Derlinga, užaugina 12–16 t/ha ropelių. Sukurta N. Kviklienės, D. Juškevičienės.
Pupelių veislė
‘Baltija‘ – vidutinio ankstyvumo pupelių veislė. Nuo sudygimo subręsta per 95–110 dienų. Augalai 0,30–0,40 m aukščio, savidulkiai. Subrendusios ankštys tiesios, 11–13 cm ilgio. Sėklos baltos, pailgos, nestambios. Veislės autoriai K. Bėčius ir N. Kviklienė.
Baltagūžių kopūstų veislė
‘Bagočiai‘ – vidutinio vėlyvumo baltųjų gūžinių kopūstų veislė. Prekinių gūžių svoris 2–4,5 kg, jos pakankamai standžiai susuktos. Baltieji gūžiniai kopūstai ‘Bagočiai‘ skanūs. Gūžės išsilaiko iki kovo mėnesio. Tinkami rauginti. Gūžės ovalios arba ovaliai plokščios formos. Gūžių išoriniai lapai pilkai žali. Veislės autoriai M. Bobinienė ir Č. Bobinas.
šaltinis: žurnalas „Rasos“
