Veja vien tik nuo jūsų gerų norų netaps puiki: ruoškitės šiems darbams

Žiūrite kaimyno kiemo pusėn, o ten žolė atrodo žalesnė? Tikėtina, kad net ir tinkamai prižiūrėdami savo veją, padarote tam tikrų klaidų, dėl kurių anksčiau ar vėliau iškyla vejos dekoratyvumo problemų. Tiesa ta, kad jas reikia spręsti iš karto, nes juo ilgiau delsite, tuo bus sudėtingiau.

 Tikėtina, kad net ir tinkamai prižiūrėdami savo veją, padarote tam tikrų klaidų, dėl kurių anksčiau ar vėliau iškyla vejos dekoratyvumo problemų.<br> „Shutterstock“ nuotr.
 Tikėtina, kad net ir tinkamai prižiūrėdami savo veją, padarote tam tikrų klaidų, dėl kurių anksčiau ar vėliau iškyla vejos dekoratyvumo problemų.<br> „Shutterstock“ nuotr.
 Tikėtina, kad net ir tinkamai prižiūrėdami savo veją, padarote tam tikrų klaidų, dėl kurių anksčiau ar vėliau iškyla vejos dekoratyvumo problemų.<br> „Shutterstock“ nuotr.
 Tikėtina, kad net ir tinkamai prižiūrėdami savo veją, padarote tam tikrų klaidų, dėl kurių anksčiau ar vėliau iškyla vejos dekoratyvumo problemų.<br> „Shutterstock“ nuotr.
 Tikėtina, kad net ir tinkamai prižiūrėdami savo veją, padarote tam tikrų klaidų, dėl kurių anksčiau ar vėliau iškyla vejos dekoratyvumo problemų.<br> „Shutterstock“ nuotr.
 Tikėtina, kad net ir tinkamai prižiūrėdami savo veją, padarote tam tikrų klaidų, dėl kurių anksčiau ar vėliau iškyla vejos dekoratyvumo problemų.<br> „Shutterstock“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 14, 2018, 10:35 PM

Priežasčių ir problemų – ne viena

Vejose problemų atsiranda dėl žaladarių poveikio, prastai paruošto vejos pagrindo, netinkamos priežiūros ar eksploatacijos. Straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, kodėl Jums sklype nepavyksta išlaikyti žaliuojančios vejos.

1. Vejos problemos dėl prastai įrengto pagrindo. Vejos grožiui nemenką įtaką daro įdubų atsiradimas, greitas vejos plėtimasis, vejos kraštų nelygumų atsiradimas, šlaitinių vejų nuošliaužos, dirvožemio trūkinėjimas, atskirų vejos plotų užmirkimas, atžalų ir ūglių augimas, medžių šaknų paviršinis išsikerojimas.

Vejoje atsiradusias nedideles įdubas reikia užberti smėlio ir grunto (durpinio komposto, substrato) mišiniu, o užlyginus sutankinti. Jeigu įdubos didelės, atsargiai kastuvu nukelti viršutinį velėnos sluoksnį, į duobę priberti grunto, jį sutankinti ir velėną grąžinti į vietą. Atsiradusius kauburius taisyti taip pat, tik žemės perteklių reikia nuimti. Taisytų vietų velėnos plyšius užberti gruntu, privoluoti ir palaistyti.

Jeigu nenorite, kad veja greitai plėstųsi, pavyzdžiui, ant greta augančių augalų, reikia dažniau ir kruopščiau karpyti jos kraštus arba įrėminti vejakraščiais.

Laikui bėgant vejos kraštuose atsiranda nelygumų. Jie taisomi taip: kvadratu išpjaunamas pažeistas vejos kraštas, jis apsukamas ir paklojamas vėl į tą pačią vietą. Atsiradę plyšiai užberiami gruntu, jeigu reikia, pasėjama veja, privoluojama ir palaistoma. Šlaitų nuošliaužos taisomos armuojant geotekstile ir naudojant grunto lipinamąjį sorbentą. Sutvirtintas šlaitas mulčiuojamas, privoluojamas ir apsėjamas iš naujo.

Vejos plotai užmirksta. Tai gali įvykti dėl prastai įrengto drenažo, reljefo ir vejos sklypo ypatumų, dėl dirvoje pasislėpusių stambių statybinių atliekų arba dėl sunkios molingos dirvos, esančios arti paviršiaus. Tokiu atveju užmirkusiose vietose atsargiai nukeliama velėna ir dirvožemis iki 60 cm pagerinamas smėlio, žvyro, keramzito ir ceolitų mišiniu. Prireikus pašalinamos statybinės atliekos. Atgal grąžinta velėna mulčiuojama ir privoluojama. Išdygę medžių ūgliai atsargiai nukėlus velėną iškertami. Velėna grąžinama atgal, privoluojama ir palaistoma. Pasitaiko, kad šalia vejos augančių medžių šaknys išlenda į paviršių, taip trukdydamos ją pjauti. Jeigu šaknų negalima pašalinti nukertant, tada jas reikia apipilti gruntu ir užsėti žole arba aplink medį įrengti mulčio oazę.

2. Vejos problemos dėl priežiūros klaidų. Jūsų kieme prisiveisė samanų, dumblių, kerpių? Veja išretėjo, parudavo ar spalva išblyško? O gal atsirado skirtingų spalvų juostų ar rėžių? Tai taip pat problema.

Samanų, kerpių ir dumblių atsiranda pavėsingose, užmirkusiose, rūgščiose dirvose, per trumpai kerpamose, azotu netręšiamose, nupjauta žole mulčiuojamose, nevėdinamose, neskarifikuojamose vejose. Pašalinus šiuos priežiūros trūkumus, išnyksta samanos. Norint greitai naikinti samanas, reikia naudoti specialias azotines trąšas su geležimi (3 kg/a): samanų naikiklius, kompleksines trąšas su šarmine reakcija (pH > 9). Parudavusios samanos išgrėbiamos, veja kalkinama kreida, klintmilčiais ir dolomitmilčiais (200 g/m2), jeigu reikia, atsėjami išretėję plotai.

Veja išretėja arba išnyksta dėl įvairių priežasčių. Gali būti per maža sėjos norma (turi būti 3-4 kg/a), prastai įrengtas drenažas, drėgmės trūkumas, nederlingas dirvožemis, netinkamas pjovimas, todėl, taip atsitikus, būtina ją atsėti. Atsėjami plotai suraižomi rėžtukiniais grėbliais, pasėjamas įrengtos vejos sėklų mišinys, mulčiuojama, voluojama ir laistoma.

Vejos ruduoti gali ir dėl ligų, kai pjaunama šlapia žolė, pjaunama atšipusiais vejapjovės peiliais, nepakanka drėgmės, nesugrėbstoma nupjauta žolė, žolė nudeginama trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis ar apipilama benzinu. Atidžiau ir nuosekliau prižiūrint veją, galima išvengti žolės rudavimo problemų. Vejos žolei sparčiau atnaujinti naudojami organiniai aktyvikliai (50 ml/10 l vandens).

Veja gražiai atrodo, kai yra sodriai žalia. Vejos spalvą galima pagyvinti nuolat laistant, tręšiant azotinėmis ir chlorofilo sintezėje dalyvaujančiomis trąšomis – magniu ir geležimi. Spalvai atstatyti tinka karbamidas, kalcio salietra, magnio nitratas, magnio sulfatas, geležies chelatas (30 g į 10 l vandens 150 m2 plotui).

Nevienoda vejos velėnos spalva atsiranda tada, kai netinkamai naudojami trąšų barstytuvai (netolygiai tręšiama) arba tręšiama kompleksinių trąšų mišiniais. Veją, ypač dekoratyviąją, būtina tręšti tik granuliuotomis trąšomis, kai visi NPK elementai yra vienoje granulėje (3-4 kg/a). Labai tinka vejoms ilgo poveikio kompleksinės trąšos (5-6 kg/a). Juostuota veja taisoma naudojant azotines trąšas: kalcio amonio salietrą, amonio salietrą, kalcio salietrą (30 g į 10 l vandens 100 m2 plotui).

Rėžių vejose atsiranda netinkamai pjaunant. Kiekvieną kartą pjaunant veją būtina pakeisti vejapjovės judėjimo kryptį, t. y. ji turi būti statmena ankstesnei krypčiai. Tinkamai veja pjaunama tada, kai pjauti pradedama nuo kraštų, apeinant juo du tris kartus ir tik tada einant zigzagais nupjaunamas visas sklypas.

3. Vejos problemos dėl žaladarių – piktžolių, grybų, kurmių, vabzdžių, ligų sukelėjų, naminių gyvūnų – veiklos.

Visos vejos žolės yra daugiametės vienaskiltės. Visos dviskiltės ir kai kurios vienaskiltės, į kelmus išaugančios, pavyzdžiui, varpučiai, žolės darko vejos vaizdą ir jas būtina naikinti. Piktžolių vejose atsiranda, kai jų sėklas užneša vėjas, paukščiai, žmonės, kai piktžolių sėklos ir vegetatyvinės dalys patenka kartu su atvežtiniu gruntu, kai atmestinai ir skubotai paruošiamas vejos pagrindas. Piktžoles naikinti būtina, nes jos konkuruoja su vejinėmis žolėmis jas nustelbdamos, imdamos iš dirvos drėgmę ir mitybines medžiagas. Dėl piktžolių veja atrodo labai nedekoratyvi. Kova su piktžolėmis prasideda pirmame vejos įrengimo etape, t.y. prieš žemės lyginimo darbus jos pašalinamos kultivatoriais ir frezomis arba naikinamos visuotinai veikiančiais glifosatiniais herbicidais (300-500 ml/10 l vandens/2 a).

Kitas kovos etapas – dirvos paruošimas sėjai, kai likus kelioms savaitėms iki vejos sėjos pakartotinai naudojami glifosatiniai herbicidai (250-300 ml/10 l vandens/2-3 a) ar mechaninės naikinimo priemonės. Tolesniuose vejos priežiūros etapuose atliekami darbai padeda stabdyti piktžolių plitimą: reguliarus ir reikiamo aukščio pjovimas, laistymas esant sausrai, periodinis sanitarinis vejos valymas, reikiamas tręšimas, tinkamu metu atliekama kova su ligomis ir kenkėjais. Vienmetės piktžolės jaunoje vejoje naikinamos reguliariai pjaunant ir neleidžiant subrandinti sėklų. Pavienes daugiametes piktžoles vejose galima naikinti jas pašalinant mechaniškai, pavyzdžiui, su šaknų ar kiaulpienių šalintuvais. Chemiškai piktžolės naikinamos glifosatiniais herbicidais, kurie skiedžiami vandeniu santykiu 1:4. Gautu tirpalu pavienės piktžolės aptepamos teptuku. Piktžolėms, ypač plačialapėms, išplitus, jos naikinamos selektyviais herbicidais (pavyzdžiui, MCPA 70 ml/10 l vandens/3 a).

Siekiant herbicidus purkšti tinkamai ir kokybiškai, reikia naudoti gerus purkštuvus. Atsižvelgiant į vejos dydį, parenkamas tam tikros talpos purkštuvas.

Dažnai vejos augintojai susiduria su dobilų naikinimo problema. Dobilai vejose naikinami azotinėmis trąšomis (amonio sulfatu arba amonio sulfatu-nitratu 2 kg/a).

Daug žalos vejoms pridaro kurmiai. Jie aktyvūs visus metus, o daugiausia laiko praleidžia po žeme rausdami urvus. Urvai būna paviršiniai ir giluminiai. Paviršinius urvus 1–5 cm gylyje kurmiai dažniausiai rausia pavasarį ir vasarą. Giluminius urvus rausia 5–25 cm gylyje. Rausdami giluminius urvus, kurmiai išstumia žemę į paviršių. Taip susidaro veją gadinantys kurmiarausiai. Tačiau šie gyvūnai vienišiai ir užima apibrėžtą teritoriją, taigi didelis kurmiarausių skaičius gali suklaidinti, sprendžiant apie kurmių populiaciją. Net esant geriausioms sąlygoms, t. y. pakankamai maisto, 1 ha gyvena ne daugiau kaip aštuoni kurmiai. Yra duomenų, kad suaugę patinai gyvena apie 6000 m2 plote, o patelės – 2000 m2. Kurmiai minta tik gyvūniniu maistu, kurio pagrindą sudaro sliekai ir vabzdžiai. Su kurmiais vejose kovojama įrengiant vejakraščius (40–60 cm gylio), po vejomis paklojant metalinį tinklą, baidant garsu ir aitriais kvapais, gaudant spąstais, naikinant ar nuodingais jaukais.

Žalą vejoms daro ir žemės vabzdžiai (kurkliai, grambuoliai, skruzdėlės), sliekai, kitų vabzdžių lervos. Kurkliai, grambuoliai ir skruzdėlės naikinami insekticidais („Mavrik Vita“ 10 ml/10 l vandens) arba insekticidiniais biocidais („Agita“ 10 ml/10 l vandens). Visus kenkėjus vejoje galima naikinti birželį mėnesį profilaktiškai nupurškiant (palaistant) insekticidų.

Kartais dėl nepakankamos ar netinkamos priežiūros veją puola ligos (fuzariozė, miltligė, dryžligė, rūdys). Nuo ligų apsisaugoti galima profilaktiškai purškiant fungicidu („Previcur enegy“ 15 ml/10 l vandens arba pramoninių medžiagų rinkiniu „Burgundija“ (vario sufatas+soda)). Pirmą kartą purškiama anksti pavasarį, antrą kartą – birželį kartu su insekticidais („Mavrik Vita“ – 5 ml/10 l vandens, „NeemAzal“ – 50 ml/10 l vandens) . Vejoms kenkia ir naminių gyvūnų (šunų, kačių) šlapimas bei ekskrementai, nes gali išdegti atskiri vejos ploteliai. Naminiai gyvūnai baidomi aitriomis medžiagomis, specialiais repelentais ar ultragarso generatoriais.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.