X karta vadinami žmonės, kurie yra gimę tarp 1965 ir 1980 metų. Gimę nuo devintojo dešimtmečio pradžios iki XX a. dešimtojo dešimtme
io vidurio priskiriami Y kartai. O jauniausieji, dabartiniai paaugliai, priklauso Z kartai. Dr. Raimonda Alonderienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė ir IT įmonės „Devbridge Group” Žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, sako, kad kartos formuojasi žmonėms išgyvenant tuos pačius įvykius — taip atsiranda siejančios vertybės. Tad nors kiekvienas individas yra unikalus, bendros vertybės leidžia kalbėti apie gyvenimo būdo tendencijas, kuriomis viena karta skiriasi nuo kitos.
„Vertybės itin lemia gyvenimo būdą ir elgseną. X kartos atstovai didelių klausimų nekelia — jie yra buitiški, moka pasidaryti įvairius dalykus patys. Juos galima vadinti praktikais. Įdomesnės kitos kartos, einančios po jų — Y ir Z. Jos augo gerovės ir priteklio sąlygomis, jas veikė technologijos, tad jų santykis su buitimi yra kitoks”, — teigia mokslininkė.
Gyvenimas su tėvais palieka žymę
Pasak dr. R. Alonderienės, tiek Y, tiek Z kartų santykį su buitimi lemia pakitęs gyvenimo ciklas. Jei jų tėvų, X kartoje buvo normalu kiek vyresniems nei 20-ies pradėti savarankišką gyvenimą, susilaukti vaikų 22-25-erių metų, tai dažnas Y atstovas tokio amžiaus vis dar gyvena su gimdytojais.
„Y kartoje savarankiškas gyvenimas gerokai nusivėlino. Dažnas jaunuolis net iki trisdešimtojo savo gimtadienio gyvena su tėvais. Ir tai turi poveikį jo gebėjimams atlikti namų ruošos darbus ar pasigaminti maisto. Suprantama — kai tavimi pasirūpina, tau nereikia ugdytis įgūdžių. Tad šiai kartai sudėtingesni buities darbai, tokie kaip radiatorių nuorinimas, dažnai tampa neįveikiami savarankiškai. Prognozuočiau, kad ši tendencija tik stiprės su Z karta”, — sako ekspertė.
Pasak kartų tyrinėtojos, galima įvardinti tiek ekonomines, tiek psichologines priežastis. Jauniems žmonėms gerokai sunkiau tapo įsigyti nuosavą būstą, tad jis renkasi arba gyvenimą su tėvais, arba nuomą. Pasauliniu mastu, pasak jos, tai tapo tikru galvos skausmu nekilnojamojo turto vystytojams. Tačiau yra ir kita priežastis — jaunesni žmonės daug laisviau elgiasi su savo gyvenimu, labiau linkę atsiduoti pomėgiams, tokiems kaip kelionės, tad namai suvokiami kaip papildomas įsipareigojimas, kuris riboja pasirinkimą.
Robotizuoja namus
Vienas svarbiausių jaunesniosios kartos bruožų yra tai, kad jie neprisimena pasaulio be interneto, kompiuterių, telefonų, socialinių tinklų. Dr. R. Alonderienė sako, kad ne veltui tiek Y, tiek Z kartų atstovai vadinami žmonėmis su papildoma galūne — jiems ją atstoja telefonas.
„Šiems žmonėms technologijos yra savaime suprantamas dalykas. Jie nejaučia jokio streso naudodamiesi jomis — netgi atvirkščiai, ramiai skiria dalį užduočių ar ieško technologinio problemos sprendimo. Tad prognozuočiau, kad vis daugiau jauniems žmonėms kuriant namų ūkius, turėtų paspartėti namų robotizacija”, — nurodo ji.
„Electrolux” atstovas Laurynas Skruibis sako, kad galima pastebėti tendenciją, jog jaunesni žmonės daug laisviau elgiasi su buities robotizacija — netgi rodo iniciatyva automatizuoti rutininius darbus. Jis kaip pavyzdį pateikia robotinį siurblį.
„Pirmieji robotiniai siurbliai buvo pristatyti prieš daugiau nei dvidešimt metų, tačiau tuo metu žmonės buvo įpratę patys atlikti švarinimo darbus, tad gaminiai gan sunkiai skynėsi kelią. Dabar situacija sparčiai keičiasi — užaugo karta, kuriai technologijos yra įprastos. Jei galima kompiuteriui patikėti darbų atlikimą, tai kodėl negalima robotui leisti pasirūpinti namų švara? Sakyčiau įvyko mentalinis lūžis”, — sako ekspertas.
Jis atkreipia dėmesį ir į kitą dalyką — jaunesnioji karta sunkiai išlaiko dėmesį, ypač buities darbams, kurie reikalauja susikaupimo. Tad jei įmanoma, stengiasi tokių išvengti. Kaip aiškina dr. R. Alonderienė, tai sietina su dideliu informacijos srautu, su kuriuo priverstas gyventi šiuolaikinis žmogus. Jis prisitaikė susidoroti su dideliu informacijos kiekiu, mažindamas dėmesį. Tad negebėjimas susikaupti yra to padarinys, kuris atsispindi ir buityje — jaunesnioji karta švaros poreikį nori patenkinti greitai.
Neliko moteriškų ir vyriškų darbų
Tiek Y, tiek Z kartos yra gerokai demokratiškesnės, mažiau paiso hierarchijos ir tai atsispindi namų ruošoje. Kaip pastebi dr. R. Alonderienė, skirtingai nuo X kartos, jaunuoliai nelinkę skirstyti darbų į moteriškus ar vyriškus ir imasi jų visų.
„Vertybinį pokytį atspindi tėvystės atostogos — jas vyrai ima ne tik todėl, kad yra tokia galimybė. Prižiūrėti vaikus vyrams tampa norma. Taigi vyrai prisiima funkcijas, kurios anksčiau buvo laikomos moteriškomis. Tas pats pasakytina ir apie maisto gaminimą, rūbų lyginimą, namų švarinimą — jaunų žmonių sąmonėje tie darbai nėra nei vyriški, nei moteriški. Jie yra tiesiog buities darbai”, — sako kartų tyrinėtoja.
Kaip pastebi L. Skruibis, jei anksčiau rinkdamiesi buities prietaisus dominavo moterys arba poros, tai tarp jaunesnių pirkėjų daugėja vyrų, kurie patys priima sprendimą įsigyti vieną ar kitą įrenginį. Tai reiškia, kad jie ir patys linkę naudotis įsigytu daiktu.
