Mintis daržoves sukišti į šieno ruloną moteriai kilo, kai pavasarį viename ūkyje pamatė suguldytus šieno ritinius.
„Buvo įdomu, kaip šienas išsilaikė per žiemą, todėl juos papešiojau. Lauke – gal 8 laipsniai virš nulio, o rulono viduje – šilta ir drėgna. Pamaniau, kad tai turėt patikti agurkams, – ši daržovė mėgsta, kai jų „kojoms“ šilta, todėl rudenį nusipirkau du ritinius šieno, kad jie per žiemą pastovėtų ir savy prikauptų šilumos“, – prisiminė pašnekovė.
Auginti daržoves šieno ritinyje – ne O.Valickienės išradimas. Moteris neslepia, kad buvo mačiusi, kad taip auginami moliūgai, girdėjo, kad buvo ir mėginusių agurkus šiene auginti. Tik tokie eksperimentuotojai liko be daržovių, mat agurkus sodino tiesiai į šieną. Ponia Onutė sumanė, kaip tokį būdą agurkams auginti patobulinti.
Bet pirmiausia reikėjo iš ritinio išpešti stipriai suspaustus šiaudus. Vienintelis būdas, kuris tam tiko – benzininis pjūklas. „Pro šalį eidami kaimynai pirštu prie smilkinio sukiojo, kad šieną pjūklu pjaustom. Bet kitaip išskobti panašiai 40 cm gylio ertmę paliekant apie centimetrą šieno iš kraštų ir dar nepažeidžiant tinklo – be galo sudėtinga“, – pasakojo O.Valickienė.
Kai šieno ritinyje atsirado laisvos vietos, ji supylė kibirą perpuvusio mėšlo, 5 kibirus kompostinės žemės, susodino agurkų daigus ir juos dviem savaitėm uždengė agroplėvele. Kad nedygtų piktžolės, laikytųsi drėgmė ir šiluma, ponia Onutė žemę apdeda šiaudais.
„Kai lauke buvo 12 laipsnių šilumos, termometru pamatavau temperatūrą ritinyje – buvo 32 laipsniai. Tikiuosi, kad į vieną ritinį agurkus galėsiu sodinti bent trejus metus, o po to šieną panaudosiu trąšoms“, – svarstė žemaitė.
Beje, taip auginamus agurkus moteris net ir karštą vasarą laisto tik sykį per savaitę – iš šiaudų ritinio drėgmė ilgai neišgaruoja.
