Apgriuvusią Karmėlavos bažnyčią juosiančią tvorą vis apeinantis klebonas sako, kad artėjant popiežiaus vizitui norėtų ją restauruoti, Europos Sąjunga tam patvirtino 76 tūkst. eurų finansavimą, tačiau darbų pradėti neišeina, nes vietoj autentiškų XIX amžiaus kaltinių ažūrinių varčių pritvirtinti vielinės tvoros segmentai.
Anot V.Veprausko, tik atgavus barokinį vartų ansamblį galima tęsti darbus. Tačiau tai, atrodo, misija neįmanoma. Varčių nebuvimu paveldosaugos specialistai susirūpino dar prieš dešimtmetį. Imta jų ieškoti.
Kultūros paveldo departamento inspektorė Asta Naureckaitė prisiminė, kad buvo apklausti ir muziejai, ir seniūnija, kol bažnyčios nuosavybė buvo rasta pas L.Glinskį Pravieniškėse. Varčios vyro dirbtuvėse – nuo 1991-ųjų. Tiek specialistai, tiek klebonas mina kelią pas restauratorių, tačiau varčių niekaip neatgauna. „Mes vis važiuojame, šnekamės, bet jis dar neatliko darbo iki galo. Varčios kabo tokios, kokios buvo“, – sakė V.Veprauskas.
Ir išties L.Glinksio sandėlyje neatrodo, kad vyktų darbas. Varčios užkrautos įvairiais daiktais, šalia supiltas šiųmetis svogūnų derlius, tačiau restauravimo pase visi darbai kruopščiai aprašyti.
Jau 27 metus varčias laikantis restauratorius tikina jų atiduoti negalintis, nes nebaigtas darbas, esą jam dar bent metų reikia. Be to, pasak l.Glinskio, nėra sutarta dėl atlyginimo.
„Jei dabar atvažiuotų pasiimti, ar atiduočiau? Pirmiausia kur jie dės? O jeigu man sumokėtų? Na, tada taip, atiduočiau. Žentas pataria prašyti už darbą daugiausia, kiek duos“, – nespėlė Pravieniškių gyventojas.
Karmėlavos seniūnė Violeta Armolaitienė teigė, kad norint sumokėti už darbą reikia turėti dokumentus – sutartį ir sąmatą. Tačiau L.Glinskis neįvardijo konkrečios sumos, taip pat reikia, kad ekspertai įvertintų, kas atlikta ir už kokią sumą.
Jei su restauratoriumi nepavyks susitarti gražiuoju, bažnyčios atstovai ketina kreiptis į antstolius.
