Štai šešios medžiagos, kurios organizmui kelia didžiausią pavojų.
Sintetiniai termoizoliatoriai
Tokios šiltinimo medžiagos kaip putų polistirolas ar poliuretanas populiarios dėl sąlyginai nedidelės kainos, gerų šiltinimo savybių ir patogumo naudoti.
Tačiau jos gali lemti padidintą kenksmingų junginių koncentraciją ore. Veikiamos šilumos, šviesos, deguonies, ozono, vandens polimerinės medžiagos oksiduojasi ir ima irti.
Pavyzdžiui, putų polistirolas net ir kambario temperatūroje išskiria kenksmingą stireną. Net ir nedideli jo kiekiai kenkia širdžiai, kepenims, gleivinei, rašo rbc.ru.
Tokios medžiagos degdamos dar kenksmingesnės, nes tuomet išskiria ciano vandenilį. Kai kuriais atvejais degant polimerams išsiskiria fosgenas – dusinanti nuodinga medžiaga, kurią aktyviai naudojo per Pirmąjį pasaulinį karą.
Pigūs dažai ir lakai
Ši produkcija gaminama naudojant įvairius lakiuosius tirpiklius, tokius kaip acetonas, benzinas, spiritai.
Į kai kuriuos dažus įeina gyvsidabrio junginiai, švino ir nuodingų pramoninių atliekų.
Per kvėpavimo takus, odą, virškinamąjį traktą patekusios į žmogaus organizmą jos lemia prastesnę savijautą. Pasitaiko, kad sukelia dusulio priepuolius, bronchinę astmą, dirgina akis, nosį, sukelia galvos svaigimą, pykinimą, žmogus gali prarasti koordinaciją.
Svarbu žinoti, kad apsinuodyti galima ne tik dažant, bet net ir dažams visiškai išdžiūvus.
Be viso to, daugelis lakų, dažų ir emalio yra pavojingos degančios medžiagos. Lengvai įsiplieskia ir daugelis tirpiklių, o jų garai turi savybę sprogti.
Todėl rinkdamiesi tokias priemones atidžiai perskaitykite etiketę ir rinkitės tik tas medžiagas, kurios skirtos vidaus darbams. Pirmenybę teikite dažams vandens pagrindu.
Linoleumas ir viniliniai tapetai
Polivinilchloridas naudojamas gaminant plastikinius langus, linoleumą, vamzdžius. Pati ši medžiaga nėra kenksminga – pavojingi produktai, kurie atsiranda jai yrant.
O taip pat ir įvairūs cheminiai priedai, kurie naudojami tam, kad pagerintų gaminių charakteristiką.
Degdamas polivinilchloridas išskiria dioksiną, kadmį, fenolį, ftalatus, formaldehidą. Jie gali pakenkti kepenims ir inkstams, sukelti nevaisingumą ir vėžį.
Vinilinius tapetus taip pat gamina iš polivinilchlorido. Nors tokie tapetai praktiški, jų nepatariama naudoti virtuvėje, vaikų ir vonios kambariuose bei prastai vėdinamose patalpose.
Drėgmė ir šilumos šaltiniai paskatina tapetų irimą ir sukelia kenksmingų garų, vinilo chlorido išsiskyrimą. Stiprus vinilinių tapetų kvapas – pirmasis ženklas, kad gaminys – prastos kokybės.
Be viso to reikėtų žinoti, kad medžiagos iš polivinilchlorido nelaidžios orui.
Pigus laminatas
Laminatas – populiarus brangiai kainuojančio parketo analogas. Šiuolaikiškai ir stilingai atrodantį laminatą nesudėtinga prižiūrėti. Tačiau renkantis grindų dangą reikėtų žinoti, kad jį gaminant viršutiniam apsauginiam sluoksniui naudojamos sintetinės medžiagos, turinčios nedidelius kiekius fenolio, formaldehido, tolueno. Normaliomis sąlygomis šios medžiagos sveikatai nekenkia – stipriai kenkiančios dujos išsiskiria tik laminatui užsidegus.
Tačiau nesąžiningi gamintojai prideda kur kas didesnę formaldehido koncentraciją nei daroma įprastai. Tokį gaminį taip pat atskirsite iš nemalonaus stipraus kvapo ir žemos kainos.
Patariama atkreipti dėmesį ir į laminato žymėjimą. Jei ant pakuotės nurodyta E2 ar E3 gaminio klasė, vadinasi, nuodingų medžiagų koncentracija jame didesnė nei tame, kurio klasė E1. Laminato, kurio klasė E2 ir E3, naudoti patalpose, kuriose nuolat būna žmonės, negalima.
Šiferis
Į asbestinio cementinio šiferio sudėtį įeinančio asbesto plaušai – vienas stipriausių kancerogenų. Veikiami saulės spindulių, drėgmės ir temperatūrų svyravimų suspausti plaušeliai susmulkėja į mažiausias daleles ir išskiria asbesto dulkes.
Per kvėpavimo takus ir virškinimo sistemą patekusios į žmogaus organizmą jos čia ir pasilieka sukeldamos uždegiminius procesus bei suformuodamos navikus.
Pirmuosius 10-15 metų nuo pagaminimo ši statybinė medžiaga nekenkia. Pavojų kelia būtent senas šiferis, ir visai nesvarbu, ar jis ant stogo, ar sukrautas ant žemės.
Granitas ir stiklo pluoštas
Kai kurios statybinės medžiagos turi radiacinių savybių. Pavyzdžiui, silikatinės plytos, stiklo pluoštas, kai kurioms medžiagoms gaminti naudojamas fosfogipsas.
Šiek tiek radioaktyvių elementų turi gamtoje randamas granitas. Tačiau sveikatai kenkia ne pats akmuo, o jo skleidžiamos radono dujos. Tiesa, jų lygis neviršija leistinų normų: natūralios kilmės granitas tikrinamas dar karjeruose, o po to – ir laboratorijose. Jei radiaciniai rodikliai viršijami, akmuo išbrokuojamas.
Kad išvengtumėte nereikalingų rizikų, perkant granitą venkite nelegalių pardavėjų ir gamintojų, tikrinkite įmonės licenciją ir prašykite parodyti radiacinių tyrimų duomenis.
Turėkite omenyje, kad šildamas granitas skleidžia intensyvesnę spinduliuotę, intensyviau ima skirtis ir radonas.
