Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento projektų vadovas Domas Jurevičius paaiškino, kad tunelio prieigose matomi darbai – projekto „Rail Baltica“ dalis geležinkelio ruože Kaunas–Palemonas.
„Darbai vykdomi įmonės žemės sklypo ribose pagal parengtą techninį projektą ir turi būti baigti 2020-aisiais“, – aiškino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas. Jis patvirtino, kad negyvenamas medinis namas bus išardytas.
D.Jurevičiaus žiniomis, statinys iškilo 1880 metais kaip geležinkelio apšilimo postas. Jame žiemą šildydavosi kelio darbininkai. Ši statinio paskirtis nebuvo pakeista iki pat jo naudojimo pabaigos.
Darbuotojus viliodavo būstu
„Apie 10 metų šis namukas nėra naudojamas, jis stovi tuščias“, – pranešė D.Jurevičius.
Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pasakojo, kad nuo senų laikų geležinkelyje buvo labai populiarūs vadinamieji žinybiniai būstai, kuriuose gyvendavo geležinkelyje dirbantys žmonės.
„Galimybė gauti būstą buvo vienas argumentų dirbti geležinkelyje“, – aiškino N.Valatkevičius. Pasak jo, ši tradicija susiformavo dar gerokai iki sovietmečio, mat visais laikais geležinkelyje reikėjo daug darbo rankų.
Štai Žemuosiuose Šančiuose didelė dalis senųjų gyvenamųjų namų pastatyti iš medinių geležinkelio pabėgių. Jie išsiskiria nedideliu aukščiu.
Kodėl namai buvo statomi net tarp geležinkelio bėgių ar visai greta jų?
Naujų namų neleistų statyti
N.Valatkevičius mano, kad taip elgtasi tiesiog dėl praktiškumo. Darbuotojams tekdavo dirbti ištisą parą ir jie negaišdavo laiko kelionėms, o traukinių bildesys ilgainiui nevargindavo.
„Dabar jau tikrai neleistume tokioje vietoje statyti gyvenamųjų namų“, – šypsojosi savivaldybės atstovas.
Jo žiniomis, daug tokių namų „Lietuvos geležinkeliai“ leido privatizuoti. Dėl jų įsigijimo su įmonės atstovais derėjosi ir Kauno savivaldybės specialistai.
„Kai kurie seni nenaudojami pastatai tiesiog trukdė infrastruktūros projektams“, – aiškino N.Valatkevičius. Vieną tokį pastatą Amaliuose savivaldybė vėliau nupirko iš fizinio asmens, jį nugriovė ir įrengė įvažą.
Numatyta daug svarbių darbų
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas D.Jurevičius pranešė, kad baigus šį projektą 9 kilometrų ruože bus rekonstruota apie 15 kilometrų geležinkelio kelio – nutiesta 9 kilometrai naujos 1435 mm vėžės ir 2 kilometrai sugretinto 1435/1520 mm vėžės geležinkelio kelio.
Darbai vyks ir unikaliame XIX amžiuje iškastame Kauno geležinkelio tunelyje – jame bus rekonstruota 1,29 kilometro kelio. Pats tunelis buvo rekonstruotas 2009-ųjų rudenį.
Taip pat numatyta rekonstruoti 3,6 kilometro esamo 1520 mm vėžės kelio, įrengti 27 iešmus.
Pasak D.Jurevičiaus, Palemono stotyje bus įrengta nauja požeminė pervaža automobiliams, ją pastačius bus uždaryta esama požeminė pervaža.
Šalia gyvenamųjų namų iškils apie 1,5 kilometro ilgio triukšmą slopinančių sienučių, ant bėgių bus montuojami vibraciją bei triukšmą mažinantys slopintuvai.
„Kauno ir Palemono geležinkelio stotys bus aptveriamos segmentine tvora, geležinkelio ruožą nuo Palemono iki Kauno geležinkelio stočių numatyta aptverti metalinio tinklo tvora. Joje bus įrengiami specialūs vienvėriai varteliai, atsidarantys tik nuo geležinkelio kelio pusės.
Jie skirti pasišalinti iš aptvertos geležinkelio kelio teritorijos gyvūnams“, – aiškino D.Jurevičius.
Pasak jo, tarpstotėje Kaunas–Palemonas, būsimo rytinio Kauno aplinkkelio trasoje, bus įrengta požeminė automobilių pervaža, požeminis pėsčiųjų perėjimas. Kauno savivaldybė įrengs tunelį, skirtą specialiajam transportui bei pėstiesiems, taip pat bus pastatytas viadukas.
