„Ievos Labutytės gatvė“. Tokį pavadinimą skaitome lentelėse ant naujų namų Pilaitėje, nors tikrasis vienos iškiliausių Mažosios Lietuvos atminimo puoselėtojų vardas yra Eva Erika Labutytė-Vanagienė.
Lygiai taip pat savivaldybės tarybos politikai kėlė rankas balsuodami už Laiškiškių ir Riaubonių gatvių pavadinimus, nors kaimai Jonavos ir Pasvalio rajonuose seniai vadinami Laikiškiais ir Raubonimis.
Kad ištaisytų klaidas, tarybos nariams tektų balsuoti dar kartą, o gyventojams jų nauji sprendimai kirstų per kišenę, nes tektų perregistruoti visus nuosavybės dokumentus.
Tektų prašyti ir „Google“
Pirmieji pastebėję klaidą buvo I.Labutytės gatvės gyventojai. Pradėję domėtis, kada buvo priimtas sprendimas dėl pavadinimo, jie išsiaiškino, kad taryba už jį balsavo dar 2009-aisiais. Ir jis niekam ilgą laiką neužkliuvo tik dėl to, kad gatvėje nebuvo nė vieno namo.
Kai pirmieji naujakuriai ėmė domėtis dailininkės grafikės, ekslibrių, estampų ir iliustracijų kūrėjos E.Labutytės (1938–2003) asmenybe, išaiškėjo klaida.
„Vilniaus miesto vadovams turi būti gėda, kad yra iškreiptas dailininkės vardas, o jos garbei pavadintoje gatvėje – vien purvynas ir gilios duobės, kuriose skęsta automobiliai“, – tokio laiško sulaukė savivaldybė.
Jie taip pat klausė: gal ištaisydama klaidą savivaldybė kompensuos gyventojams išlaidas?
Juolab kad artimiausiu metu šioje gatvėje ketinama eksponuoti dailininkės kūrinių parodą, vyks plenerai pagerbiant kūrėjos atminimą.
Beje, šios gatvės gyventojai užsiminė, kad klaidą būtina ištaisyti ne tiktai tarybos sprendimu, bet ir „Google“ žemėlapiuose. O prie E.Labutytės gatvės jie norėtų matyti informacijos stovą, supažindinantį su šia asmenybe.
Beje, 2009-aisiais Plikių pagrindinei mokyklai (Klaipėdos r.) buvo suteiktas ne Ievos (kaip Vilniuje), o Evos Labutytės vardas. 2014 metais Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos politikai nesuklydo, Evos Labutytės vardu pavadindami gatvę Žiobrių kaime, o 2016 metais – ir Žemgrindžių kaime netoli Plikių.
Tokių vietovardžių nėra
Riaubonių gatvėje Bajoruose taip pat kyla nauji namai.
Joje apsigyvenęs Algimantas sakė, kad tik prieš kelias dienas nutarė pasidomėti, ką reiškia gatvės pavadinimas, jį įrašydamas į „Google“ paieškos sistemą.
Sužinojęs, kad Pasvalio rajone yra ne Riaubonių, bet Raubonių kaimas, jis apie pastebėtą klaidą paklausė savivaldybės, tačiau atsakymo nesulaukė.
„Raubonys, tik Raubonys. Dar vietos žmonės kaimą vadina kiek kitaip – Rauboniai, bet tiktai ne Riaubonys“, – aiškino Raubonių bendruomenės pirmininko pavaduotoja Gražina Paškevičienė.
Pasak jos, toks kaimo pavadinimas išlikęs ir senuose žemėlapiuose. Tad kodėl jį pakeitė savivaldybė, lieka tik spėlioti.
Riaubonių gatvė Vilniuje atsirado 2001 metais, kaip ir Laiškiškių. Niekam pavadinimas taip pat ilgai neužkliuvo vien dėl to, kad abi jos buvo plynuose laukuose.
Laiškiškių vietovardžio Lietuvoje tikrai nerasime, o Laikiškiai yra. Tai mažas kaimas Jonavos rajone, kuriame tais laikais, kai Vilniaus savivaldybė prikūrė pavadinimų su klaidomis, buvo vos du gyventojai.
Laikiškiai garsūs bent tuo, kad 1929 metais juose gimė pirmasis Lietuvos tarptautinės kategorijos futbolo teisėjas, žurnalistas Kęstutis Andziulis.
Pacitavo poeto eilėraštį
Savivaldybės Žemės duomenų skyriaus vyriausioji specialistė Rimutė Beniulienė „Sostinę“ tikino, kad I.Labutytės pavadinimas gatvei suteiktas pasižiūrėjus į „Visuotinę lietuvių enciklopediją“. Joje minima Ieva (Eva) Labutytė-Vanagienė.
Anot R.Beniulienės, teisės aktuose rekomenduojama gatvėms suteikti kuo trumpesnius pavadinimus. Tad Lietuvos dailininkė grafikė ir kraštotyrininkė buvo pakrikštyta I.Labutyte.
Paklausus, kaip atsirado Riaubonių gatvė, R.Beniulienė priminė Vlado Braziūno eilėraštį iš rinkinio „Vakar yra rytoj“: „Molis raudonas kaip iš Riaubonių plytinės / medžiai ir žmonės, nameliai nuo kelio traukias / ką apsiniaukęs darysi palikęs plikas šalikelėj / orlaiviu plaukęs, girgždėjęs požemio traukiniu.“
Tad poezijos gerbėjai gatvei ir skyrė Riaubonių pavadinimą.
Sostinės politikai pešasi dėl K.Škirpos
Pastaruoju metu savivaldybės tarybos politikai dažniau diskutuoja dėl Kazio Škirpos alėjos Gedimino kalno papėdėje pavadinimo.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai, nagrinėję K.Škirpos veiklą Antrojo pasaulinio karo metais, nustatė, kad šią asmenybę reikia vertinti nevienareikšmiškai.
K.Škirpa buvo Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui. Kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų.
