Kaip žinia, pelės ir žiurkės yra pagrindinis maro bakterijų „rezervuaras“. Maras žmonėms dažniausiai plinta per infekuotų blusų („gyvenusių“ graužikų kailyje) įkandimus. XIV a. ši liga per penkerius metus nusinešė net apie 25 mln. gyvybių, o 1994 m. Indijoje buboninio maro protrūkis pražudė 52 žmones. Beje, buboninio maro, pernešamo būtent žiurkių ir pelių, atvejis po daugybės metų pertraukos užfiksuotas ir 2018 m.
R.Danisevičiaus nuotr.
Tūkstantinė populiacija
Anot biologų, 1 žiurkių pora per vienerius metus (tiek paprastai gyvena miesto žiurkė) savo „šeimyną“ gali padidinti iki kelių tūkstančių palikuonių, todėl žmogus nuolat ieško būdų susidoroti su vadinama „graužikų problema“ .
Anksčiau buvo kuriami itin toksiški nuodai, graužikams naikinti naudotos net garstyčių dujos. Stebėtina, tačiau 2011 m. vienoje Ramiojo vandenyno pakrančių iš sraigtasparnio buvo išpilta 80 tonų apnuodyto masalo, o 2010 m. Čikagoje (JAV) buvo paleista 60 specialiai treniruotų kojotų, kurie turėjo išgaudyti miestą užplūdusias žiurkes.
Pranešimai apie graužikus – kasdienybė
Bendrovės „Dezinfa“ specialistai pastaruoju metu pastebi augantį pranešimų apie peles ir žiurkes skaičių: gyventojai skundžiasi sodybose, garažuose, pastogėse ir net muzikos prekių parduotuvėse įsitaisiusiais graužikais, baiminasi, kad pilkieji ilgauodegiai sugadins namų izoliaciją, nugrauš elektros ir komunikacijų laidus, pakenks namiškių sveikatai.
„Iš tiesų pelių ir žiurkių aktyvumas dabar didelis, o tradiciniais spąstais ir nuodais gyventojams patiems nepavyksta sumažinti kenkėjų populiacijos. Graužikų keliamos problemos aktualios visame pasaulyje, kenkėjų kontrolės specialistai šiuo metu ir čia, ir svečiose šalyse dirba itin intensyviai“, – pastebi kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.
R.Danisevičiaus nuotr.
Kaip apsisaugoti?
Parduotuvėse galima įsigyti įvairių kovos su graužikais priemonių: lipniųjų lentelių, klijų, pastos, grūdų ar granulių masalo, vyliaus ir kt. spąstų. Apsisaugoti taip pat patariama sukuriant jiems netinkamas gyvenimo sąlygas ir naikinant jų populiaciją.
Jeigu patalpų sienos ir grindys, langai sandarūs, nėra besimėtančių atliekų, nereikalingų daiktų, tikėtina, kad pelės ir žiurkės neužplūs. Sandarinimas, tvarkos ir švaros laikymasis – vienos iš svarbiausių prevencijos priemonių. Pastebėjus bent vieną pelę ar žiurkę, reikėtų nedelsiant imtis priemonių: statyti spąstus, vyliaus dėžutes lauke, sandarinti patalpas. Populiacijai plintant – vertėtų pasikonsultuoti su kenkėjų kontrolės eskertais. Daugiabučių gyventojams graužikus reikėtų naikinti bendromis pastangomis, o ne pavieniui, antraip nepavyks jų visų išnaikinti.
Graužikų kontrolės inovacija
Kenkėjų kontrolės profesionalai nuolat tobulina priemones ir būdus, leidžiančius efektyviai atsikratyti graužikų arba užkirsti jiems kelią plisti.
„Nuolat ieškome sprendimų, kaip efektyviau kovoti su graužikais, kuriame naujas sistemas. Viena iš naujausių sistemų veikia radaro principu – kai tik graužikas patenka į dėžutę-spąstus, jis ten užrakinamas, o kenkėjų kontrolės ekspertai iš karto gauna elektroninį pranešimą apie kenkėjo pasirodymą. Atvykę į „įvykio vietą“ specialistai pašalina kenkėjus, patikrina sistemą ir parengia ją naujai „medžioklei“. Didžiausi tokios sistemos privalumai – greitis, efektyvumas ir saugumas: jokių spąstų, klijų ir neaiškių nuodų“, – naujieną pristato L. Grigaliūnas.
Ekspertai taip pat primena – po kiekvieno kenkėjų naikinimo rekomenduojama atlikti patalpų dezinfekavimą, kad būtų visiškai sunaikintos kenkėjų paliktos bakterijos, galinčios sukelti įvairias pavojingas ligas. Saugus, greitas ir efektyvus dezinfekavimas užtikrina kenkėjų naikinimo sėkmę, pavyzdžiui, baigiamosios dezinfekcijos metu išnaikinama 99,99 proc. mikroorganizmų.
