VDU Botanikos sodo vadovas ir mokslų daktaras Nerijus Jurkonis papasakojo apie būdus, kuriais galima naikinti Sosnovskio barščius.
Pasak Nerijaus Jurkonio, botanikos sodas sovietmečiu priklausė botanikos institutui. Jame buvo atliekami moksliniai tyrimai, mokslininkai tirdavo naujus augalus, naujas kultūras ir jų galimą panaudojimą Lietuvoje. Taip apie 1960-uosius į Lietuvą atkeliavo ir Sosnovskio barščiai.
Vėliau jie „pabėgo“ iš sodo – išplito ir į pakraščius, aplinkui sodą. Taigi, atsirado problema. Barščių daug, o ką su jais daryti?
Yra keli būdai
Pigiausias barščių naikinimo būdas – mechaninis. Žiedynų kirtimas, nuolatinis šienavimas ar, kur galima, arimas. Bet, kaip teigė N.Jurkonis, šis būdas geriau tinka ne miestuose, o žemės ūkio teritorijose.
„Dar galima paprasčiausiai iškasti. Su visom šaknim, kaip morką. Labai efektyvu, aišku, reikia būti labai atsargiam, tiesiogiai nesiliesti prie augalo. Taip pat negalima palikti jų iškastų kur numetus, mat jie vėl pradeda augti“, – įspėjo botanikos sodo direktorius.
Labai plačiai yra naudojamas cheminis būdas. Jie naikinami specialiomis cheminėmis medžiagomis – herbicidais.
„O mes naudojame mišrų būdą. Jau 2017 m. pradėjome naikinti Sosnovskio barščius mišriuoju būdu: mechaniniu plius cheminiu. Pirmiausia sklype auganti žolinė ir sumedėjusi augmenija susmulkinama ir sumulčiuojama su paviršiniu žemės sluoksniu. Vėliau, išdygus Sosnovskio barščiams, jie naikinami selektyviomis cheminėmis priemonėmis“, – pasakojo N.Jurkonis.
Saugokite akis ir odą
Pasirodo, kitų būdų tenka griebtis, jeigu Sosnovskio barštis auga prie vandens. O vienas iš efektyvių naikinimo metodų žmogui gali būti pavojingas.
„Esam eksperimentavę ir kitais būdais. Pavyzdžiui, dengti Sosnovskio barščius tamsia polietileno plėvele, kad augalas negautų saulės. Stipriai apspaudus plėvele jie iššunta. Toks būdas tinkamas ten, kur negali naudoti chemijos ir arti – pavyzdžiui, prie vandens telkinių.
Dar vienas būdas – tiesioginės injekcijos. Tačiau tai – labai pavojingas būdas. Stiebe susidaro labai didelis osmosinis slėgis ir kai įduri į jį, išsipurškia lauk skystis.
Jei duri akių lygyje, gali gauti barščių skysčio tiesiai į akis. Būtina naudoti apsaugos priemones: galvos apdangalus, akinius, kaukes. Ten, kur skystis patenka ant odos, iškyla pūslės, ilgai gyja žaizdos, lieka randai.
Atlikti bet kokius darbus rekomenduojama saugotis saulės – dirbti nesant saulės spinduliams, pavakare ar ankstų rytą, ar tamsią dieną“, – patarė mokslininkas.
Anot jo, kalbant apie pavojingųjų augalų naikinimą, viskas priklauso nuo to, kokio masto problema. Jeigu barščių nedaug, puikiai tinka iškasimas. Jeigu apžėlę jau didesni plotai, tada geriausiai veiktų mūsų naudojamas mišrus būdas.
Vienas žiedynas – iki 35 tūkst. sėklų
Mokslininkas priminė, kad Sosonovskio barštis yra vieną kartą derantis, daugiametis, 2,5-3,5, o kartais net 4,5 metrų aukščio augalas su stora šaknimi. Stiebas briaunotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais.
Iškėlęs žiedyną ir subrandinęs sėklas, Sosnovskio barštis nunyksta, tačiau kiekvieno augalo sėklos – o jų vienas žiedynas gali subrandinti iki 35 tūkst. – išbyra, suranda vietą dygti ir visas Sosnovskio barščio vystymosi ciklas prasideda iš naujo.
Yra žinoma, jog pirmaisiais metais sudygsta nuo 20 iki 70 proc. barščio sėklų, antraisiais – nuo 30 iki 60 proc. nuo nesudygusiųjų pirmaisiais metais, būna, jog sėklos išdygsta ir po 5-6, ir po 12-15 metų.
