Ne tik prošal einantys šilutiškiai stebisi šeimininkų nevalyvumu, – kur kas labiau kentėti priversti prieš savo pačių valią situacijos įkaitais paversti kaimynai.
Šiame name gyvena aštuoniasdešimtmetis L., kuris savo kieme kaupia galybę iš atliekų konteinerių sutempto „turto“.
Ši problema jau ne vieną dešimtį metų ne tik piktina aplinkinius, bet ir nebeleidžia jiems normaliai gyventi: jie priversti kęsti baisų dvoką, kuomet kaimynas užkuria savo krosnį plastiko, kailių ir skudurų atliekomis, kai kurie jų sako net ir žiurkėmis jau buvę apdovanoti...
Ir toks atvejis tikrai nėra vienetinis mūsų mieste, tačiau problemos sprendimo per daugybę metų miesto valdžiai rasti nepavyksta.
Kaimynams nusviro rankos
Darbininkų kvartalas – tankiai apgyvendinta miesto vieta, kurioje namai stovi vienas šalia kito.
Todėl nieko keisto, kad senolio L. gyvenimo būdas ne juokais piktina aplinkinius ir praeivius.
Vienoje namo pusėje gyvenantis kaimynas pasakoja, kad visą namo kieme sukrautą „turtą“ senolis namo gabena iš atliekų konteinerių ir kitų vietų: neša pėsčiomis, veža dviračiu ir mašina.
Nuo pat ankstyvo ryto jis išvyksta į paieškas ir grįžta su naujais „lobiais“, todėl šiukšlių krūvos nė kiek nemažėja.
„Jei jis tik kauptų savo kieme, tai dar būtų pusė bėdos. Bet jis ir degina tas atliekas, o degant pasklinda tokia baisi smarvė, jog net mūsų šuo, kuris šiaip mielai laiką leidžia lauke, pabrukęs uodegą sprunka į vidų.
Apie tai, jog negalima atidaryti langų jau nėra ką ir kalbėti“ – pasakojo kaimynai.
Žmonės tikina per tą laiką jau ne kartą, ir ne du kreipęsi į Šilutės seniūniją ir į aplinkosaugininkus.
Tačiau jokios pagalbos iš valdiškų įstaigų nesulaukė, situacija nė per nago juodymą nepasikeitė.
Kaimynai jaučiasi palikti vieni su šia problema, jiems jau nusviro rankos.
Šokdina šeimynykščius
Darbininkų kvartale gyvenančio vyro namo kieme riogso sena buitinė technika, kalnai skudurų, medienos ir plastiko atliekų.
Į L. kiemo vartus beldžiamės kartu su Šilutės seniūnu Raimondu Steponkumi ir socialine darbuotoja Oksana Kalitina.
Vaizdas išties pribloškia: visoje kiemo teritorijoje kalnai įvairiausių atliekų: čia riogso senutėlės skalbimo mašinos, įvairūs plastiko gaminiai, buities rakandai, metalo atliekos, medienos gabalai ir t.t., ir pan.
Namo šeimininkas L. išeina pabendrauti su atvykusiais svečiais. Išklausęs seniūno pretenzijas dėl netvarkos kieme ir nesibaigiančio kaimynų piktinimosi, senolis atremia, jog didžioji dalis viso šio „gėrio“ dar gali būti jam naudinga: dalį jis išardys ir parduos į metalo laužo supirktuvę.
Senjoras pritaria, kad tvarkytis reikia, ir pažada tai padaryti, bet kada pagaliau tuo užsiims, atsakyti negali.
Socialinė darbuotoja O. Kalitina čia pat pasiūlo L. socialinių darbuotojų pagalbą apsitvarkyti namuose. Šeimininkas raštu tokios paslaugos atsisako.
Toliau aiškėja, kad jis atsisako ne tik seniūnijos pagalbos, bet ir kartu gyvenančios dukters su šeima pagalbą atmeta.
Jis žino esąs padėties šeimininkas ir į namiškių norą gyventi kitaip atkerta, jog jei šiems jo tvarka nepatinka, gali rinktis daiktus ir tuoj pat keliauti sau...
Jei šeimos nariai ir rastų kur išsikraustyti, tai ką daryti kaimynams? Kas padės tiems, kurie savo nelaimei kažkada toje vietoje pasistatė namus ir tikėjosi ramiai nugyventi amžių? Ne tik ramiai, bet ir gražioje bei švarioje aplinkoje.
Tai klausimai, kuriuos jau daug metų kaimynai sako užduodantys ir aplinkosaugininkams, ir miesto valdžiai.
Visgi L. neprieštarauja, kad atliekos, kai jis pats jas išrūšiuos, būtų sukrautos ir išvežtos jau su seniūnijos pagalba į sąvartyną ar į metalo laužo supirktuvę.
Valdžia nėra abejinga tvarkai
R. Steponkus pasakoja, jog seniūnija ne visada gali įveikti tokių miestelėnų nenorą tvarkytis ne tik savo namuose, bet ir kiemuose.
Seniūnijos vadovų įspėjimai ar surašyti administraciniai protokolai neduoda norimo rezultato, nes baudos už nevalyvumą yra nedidelės.
Seniūnas pasvarsto, kad didesnės baudos gal ir privestų susimąstyti tokius netvarkingus gyventojus.
Anot jo, vienam žmogui užtenka tik pastabos, jog reikia tvarkytis, kitą ir keliskart įspėjus ar nubaudus šiukšlių kalnai namuose nemažėja.
Konkrečiu atveju Darbininkų kvartale seniūnas pažada ir toliau domėtis. Jis neabejoja, kad nors 80-metis L. ir atsisako socialinių darbuotojų pagalbos, akivaizdu kad jam tokios paslaugos yra reikalingos.
Šilutiškiai gerai žino, jog šis atvejis nėra vienintelė piktžaizdė mūsų mieste. Ne vienerius metus panašią situaciją Klaipėdos gatvėje priversti stebėti pro šalį važiuojantys šilutiškiai ar miesto svečiai.
Ten taip pat privataus namo sklype kaupiamos šiukšlės, buvo ardomi automobiliai.
Seniūnijos vadovai ir šį „gaspadorių“ gerai žino. Bet jau pasidžiaugia, kad su šeimininku, kuris daug metų irgi kaupė visokį „turtą“, pavyko gražiuoju susitarti, jog jis nors šiek tiek apsitvarkytų.
Nors, pasak seniūnijos vadovų, kiekvieno supratimas apie tvarką yra skirtingas, nes ir dabar pravažiuodami pro šalį galime matyti kalnus šiukšlių kurios kyšo iš už krūmų.
Belieka viltis, jog ir Darbininkų kvartale mūsų seniūnijos valdžiai, kartu su aplinkosaugininkais, pavyks rasti sprendimą, ir kalnai šiukšlių pradings iš senjoro L. kiemo.
Tokio sprendimo labiausiai tikisi visi 80-mečio kaimynai.
Apie situaciją Šilutėje informavome ir Aplinkos apsaugos departamentą. Atsakymas šįkart buvo labai trumpas ir keistai priešingas kaimynų liudijimams: dėl situacijos Darbininkų kvartale jokių skundų nėra gauta.
Aplinkosaugos departamento specialistai ragina panašiais atvejais visus piliečius nelikti abejingais: pamačius, jog teršiama aplinka ar deginamos šiukšlės, pranešti telefeonu.
Žadama operatyviai reaguoti ir tikrinti situacijas vietoje, o kaltuosius bausti.
