Įtraukė ir kaimynus
Kasmet gėlyno plotas tik didėjo, mat gretimų laiptinių gyventojai tikrai neprieštaravo, kad ir po jų langais šeimininkautų kaimynė. Dabar K.Šeniauskienės prižiūrimas gėlynas – trys arai. Maža to, ji rūpinasi erdve šalia kaimynystėje veikiančio prekybos centro bei seniūnijos.
Ne sykį sostinės vadovų padėkomis apdovanota Justiniškių gyventoja juokauja tapusi vietos garsenybe, o prieš kurį laiką kreivai į jos darbą žiūrėję kaimynai, dabar ir patys prisideda prie gražinamos aplinkos.
K. Šeniauskienė turi ir daugiau tradicijų: žiemą gėlyne susodino šimtą lėlių – tokiu būdu paminėjo Lietuvos šimtmerį. Šįmet gėlyne savo vietą atrado 101 jurginas.
Pašnekovė prisiminė, kad pirmąsias gėles ji gavo iš giminaitės, kuri savo kieme, užmiestyje, puoselėjo gėlyną, kūrė kompozicijas iš akmenų. Panašaus K. Šeniauskienė norėjo ir Justiniškėse. Kadangi tuo metu rajone vyko prekybos centrų statybos, aikštelėse mėtėsi nemažai akmenų, statybininkai leido juos susirinkti. Didesnius akmenis atgabendavo patys, mažesnius moteris karučiu parsiveždavo pati, tuomet ėmėsi kurti kompozicijas iš akmenų, butelių kamštelių, sukūrė įvairių skulptūrų.
Stengiasi dėl kitų
Augalais K. Šeniauskienė rūpinasi pati, tiesa, augalų iš savo sodų atveža ir kaimynai, gėlių vis dar parūpina giminaitė, kartais augalų nusiperka pati gėlyno savininkė. Kadangi ir K. Šeniauskienė, ir jos kuriamas gėlynas prie daugiabučio nekart apdovanotas, pavyzdžiui, konkursuose „Metų kaimynas 2017“, „Metų kaimynas 2018“, „Žydintis Vilnius“, jei tik pavyksta laimėti piniginių prizų, visi gauti pinigai išleidžiami augalams. Gėlyne puikuojasi daugiau nei 50 rūšių gėlės, kai kurie augalai retų veislių.
Kurios gėlės mieliausios pačiai gėlyno savininkei? Astilbės, auskarėliai, margeniai ir jurginai, vardijo pašnekovė. Įvairiausių augalų, anot pašnekovės, atsivežama iš užsienio, o kažkada buvę populiarūs jurginai, primiršti. Taigi, K. Šeniauskienės idėja pasodinti 101 jurginą neatsitiktinė: norėjosi kuo daugiau lietuvio akiai įprastų, tradicinių gėlių. Trąšas augalams vilnietė taip pat įsigyja už savo pinigus. Tiesa, laisto augalus bendrai su kaimynais – jie dėl tokio grožio negaili vandens.
Pašnekovė pripažįsta gaunanti daug komplimentų, dėl kurių ir stengiasi. Ją džiugina ir praeiviai, fotografuojantys gėlyną.
Prieš kelerius metus augalų dovanų gaudavusi pati, šiuo metu juos dovanoja kitiems.
Beje, augalai gėlyne susodinti ne bet kaip: vieniems nužydėjus, jų vietą užima kiti. Kasmet gėlyne vaizdai bent šiek tiek pasikeičia, pačiai K. Šeniauskienei neįdomus tas pats vaizdas.
