„Šiame name buvome pragyvenę gal 15 metų, kai nusprendžiau užsiimti aplinka. Iki tol man net nepatiko gėlės“, – pasakojo 56 metų Juozas Dereškevičius, šalia keturbučio Želsvos kaime (Marijampolės sav.) sukūręs, anot kaimynų, rojaus kampelį.
Prie raudonplyčio namo auga Juozo sodintas kiparisas, maumedis, tujos, kalninė pušis, skroblas, rododendras, šermukšnis.
Iš vijoklinės gebenės vyras suformavo aukštą medį. Jo kamienas plikas, tiktai viršuje kūpso rutulio formos laja.
Išmoko formuoti medžius
„Niekada nemaniau, kad formuosiu medžius. Tačiau buvau priverstas tai daryti, nes nemokėjau sodinti, – medžius susodinau per tankiai.
Iš pradžių buvo klaidų, bet pamokė brolis, vėliau važiavau į kursus Alytuje, ieškojau informacijos internete.
Gerai formuojasi kalninė pušis – ją galima ant piršto vynioti, tujos, skroblas. Vijoklinei kartuolei prieš 6 metus suvirinau trikampį karkasą. Dabar štai kokia didelė gražuolė auga.
Man gražiausia gėlė – šermukšnis. Aš jį formuoju taip, kad vienintelė šaka su laiku nulinks iki žemės“, – pažindino su savo puoselėjamais augalais Juozas, daug metų dirbęs statybininku, o dabar – mokykloje elektriku.
Suvalkietis pripažįsta, kad du dešimtmečius kuriamas grožis nėra pigus, tačiau šeima su tuo jau susitaikė ir neprieštarauja. „Aš išleidžiu pinigus aplinkai, todėl nereikia vaistų pirkti“, – juokėsi Juozas.
Jam patinka visokie medžiai, tačiau turi karčios patirties, kai bandė auginti bonsus. „Nemėgstu mandrų augalų. Jie 6–8 metus paauga ir miršta. Daug pinigų į juos sudėjau, bet nusprendžiau nebeauginti“, – neslėpė Juozas.
Vyrą žavi lauko rieduliai
Apie savo augalus suvalkietis gali pasakoti valandų valandas, kaip ir apie iš įvairių vietų surinktus ir su dideliu vargu parsigabentus akmenis.
„Akmuo man yra stebuklas“, – nuoširdžiai prisipažįsta vyras, riedulių įrantose įžvelgiantis ir medžių šakas, ir žmonių veidus.
Juozas pasakojo, kaip prieš kurį laiką lauko kelyje pastebėjo delno dydžio akmenį ir panoro jį parsivežti į namus.
Vyras nenujautė, į kokį vargą tąsyk įsikinkė.
„Nežinojau, kokio jis dydžio. Pradėjau kasti aštuntą ryto, o baigiau aštuntą vakare“, – kantrybe ir atkaklumu nustebino Juozas.
Jo surinkti akmenys puošia ne tik panamę ir daugiabučio kiemą, bet ir valdiškos žemės gabalą prie judraus kelio. Juozas šį pakelės plotą prižiūri be jokio atlygio, jame sodina ir formuoja medžius, pjauna žolę.
Tvarka turi būti ideali
„Jei man būtų 30 metų, daug ką daryčiau kitaip, – tarstelėjo Juozas, per 20 metų įgijęs solidžios patirties. – Po darbo visą laiką praleidžiu su augalais. Namiškiai jau apsiprato. Šitoje srityje esu ligonis.“
Visuose plotuose, kuriuos prižiūri Juozas, – pavyzdinė tvarka. Takeliai net ir šiltnamyje, kuris yra Juozo žmonos karalystė, išgrįsti akmenimis. Vaikščioti tik takeliais išmokytas ir Juozo šuo Kudlius.
Visa galva ir širdimi į savo augalų pasaulį pasinėręs suvalkietis turi savo grožio sampratą.
„Žolės negalima pjauti ratais, tik tiesiai, nes kitaip – negražu.
Viskas turi būti idealu – nė vienos žolės, žemė sulyginta, be kauburėlių, takai nušluoti.
Kitiems – žmonai, sūnui – paravėti leidžiu tik išskirtiniais atvejais. Žmonos – daržas, mano – aplinka“, – dėstė Juozas, vis pasilenkdamas išrauti vos įžiūrimos piktžolės, paimti nurudusio lapelio.
