Pirmaisiais bijūnų augimo metais jų žiedai gali būti smulkesni ir net neatitikti rūšies charakteristikos. Rūšies savybės atsiskleidžia tik po penktųjų gėlės žydėjimo metų.
Ne vienerius metus auginantys bijūnus išskiria pagrindines jų priežiūros taisykles.
Tinkamas laistymas
Lietingą ir vėsią vasarą bijūnų nereikia laistyti. Bet jei tvyro karštis, tai teks daryti laikantis taisyklių.
Esant karštam orui, bijūnus reikia laistyti kas 7-10 dienų. Labai svarbu tai daryti gegužės pabaigoje – liepos pradžioje, kai krūmai greitai auga ir pradeda megztis pumpurai. Dar vienas svarbus etapas – liepos vidurys – rugpjūtis.
Daugelis vandenį pila tiesiai po krūmu, kur praktiškai nėra šaknų. Ten, šalia ūglių pagrindo yra pastorėjusios šaknys, kaupiančios maitinamąsias medžiagas. Bet sugerti drėgmės iš dirvos negali. Jaunos šaknelės, galinčios pagirdyti krūmą, išsidėsčiusios „periferijoje“.
Svarbu žinoti, kad jaunų bijūnų drėgmės įsiurbimo zona nutolusi apie 20-25 cm nuo krūmo centro, o senų – 40 cm. Štai ten ir būtina lieti. Tam, kad vanduo nenutekėtų, iškaskite apie 10 cm gylio griovelį ir į jį tiesiai pilkite vandenį – 3-4 kibirus po krūmu.
Geriausia bijūnus laistyti vakare, kad vanduo visiškai įsigertų į dirvą, o ne išgaruotų.
Dirvos purenimas
Šį darbą reikia atlikti kiekvieną kartą po laistymo ar lietaus, – jei norite, kad bijūno šaknys kvėpuotų ir gerai augtų.
Purenti dirvą aplink bijūnų krūmus reikia atsargiai. Prie stiebų negiliau 5-7 cm, o 20-25 cm nuo jų atstumu – 10-15 cm.
Kada geriausiai tręšti?
Jei į bijūnų sodinimui skirtas duobes buvo įterpta trąšų, pirmuosius dvejus metus nereikia papildomai maitinti. Pradedant nuo trečiųjų metų, bijūnams būtini keturi „pamaitinimai“ per sezoną.
Pirmasis reikalingas tuomet, kai tik iš dirvos pasirodys raudoni ūgliukai. 1 valgomasis šaukštas amonio salietros ištirpdomas 10 l vandens. Po kiekvienu krūmu – kibiras šio tirpalo.
Antrąjį kartą bijūnai maitinami, kai atsiranda pumpurai. Sumaišoma sausu pavidalu: 1/2 valgomojo šaukšto amonio salietros, 1/2 valgomojo šaukšto superfosfato ir 1/3 valgomojo šaukšto kalio druskos. Visas šis mišinys išbarstomas po krūmu ir įterpiamas į dirvą.
Trečiasis „pamaitinimas“ pagal sudėtį pakartoja ankstesnę ir atliekamas jau bijūnui žydint.
Ketvirtąjį kartą bijūnai „pamaitinami“ visiškai nužydėjus. Po krūmu įterpiama 1/2 valgomojo šaukšto superfosfato ir 1/3 valgomojo šaukšto kalio druskos.
Svarbu: trąšas galima įterpti tik po lietaus ar laistymo. Būtina laikytis normos – per didelis azoto kiekis – tai ūglių ir lapų augimas. Bet tai kenkia pumpurų užsimezgimui.
Pumpurų pašalinimas
Bijūnai džiugins vešliais žiedais, jei bus šalinami pumpurai. Tai itin svarbu daryti pirmaisiais ir antraisiais metais po bijūnų pasodinimo. Mat gausus žydėjimas neleidžia deramai vystytis šaknų sistemai.
Jei norite turėti stambius viršutinius žiedus, šalinkite šoninius pumpurus, kai šie būna žirnio dydžio. Bet to daryti negalima, jei norite nupjauti ne atskiras gėles, o svarbu bendras krūmo žiedų kiekis ir jų ilgalaikis žydėjimas.
Krūmų formavimas
Bijūnai gali augti vienoje vietoje 50 ar net 100 metų. Bet juo senesnis krūmas, juo silpniau žydi. Todėl kartą per 8-10 metų bijūnus reikia iškasti.
Persodinamus krūmus reikia atskirti ir iš vieno padaryti kelis. Bet taip, kad kiekvienas naujas atskirtas krūmas turėtų po 3-4 stiebus. Tai galima daryti tik rugpjūtį.
