„Visiškai sveiki“, – taip teigia medžių gynėjai, užvirę diskusiją dėl Bernardinų kapinėse pradėtų darbų. Pastebėję ant medžių skaičius 174 ar 202, jie spėlioja: ar tai nebus myriop pasmerkto medžio eilės numeris?
Specialistai ramina: iškirsti išrinkti tik avarinės būklės medžiai ir primena gegužės mėnesio snygį, kai Bernardinų kapinėse virstantys medžiai suniokojo kapavietes ir paminklus.
Atremdama kaltinimus savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja Giedrė Čeponytė pritaria tik dėl vieno: vilniečiai, kuriems rūpi medžių likimas, nebuvo tinkamai informuoti.
Nusprendė apgenėti lajas
Prieš 3 savaites savivaldybė paskelbė apie Bernardinų kapinėse planuojamus kirsti medžius. Tarp 46 šalinamų medžių – 4 mažalapės liepos, 2 karpotieji beržai, 25 paprastieji klevai, po kelis uosius, tuopas, tujas ir net obelis.
Iš viso atlikdami taksaciją savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ ir želdinių specialistai Bernardinų kapinėse suskaičiavo 260 medžių. 2017 metais jų buvo užfiksuota 11 daugiau.
Specialistai nustatė, kad tik 37 medžiams nereikės pagalbos. 170 jų reikės apgenėti ar rišti lajas, jas lengvinant ar žeminant, pašalinant nudžiūvusias šakas.
Medžių gynėjai siūlė kai kurias šakas paremti, bet šio pasiūlymo atsisakyta, nes kapinėse tai padaryti būtų sudėtinga.
Tomografams pinigų nėra
Medžių inventorizacija buvo atliekama naudojantis „Vilniaus plano“ sukurta Želdinių inventorizacijos „ArcGIS“ programėle, suvedant naujausius duomenis apie medžių būklę į sistemą, kuri vėliau yra patogi ir priimti sprendimus, ir matyti informaciją apie atlikti reikiamus darbus.
Sudėtingi medžių šalinimo darbai saugant kapavietes ir paminklus patikėti aukštalipiams, kurie pjausto medžius dalimis ir atsargiai leidžia ant žemės.
Tačiau savivaldybė pripažino, kad iki šiol negali pasinaudoti specialiais tomografais, kurie siųsdami garsinį signalą nustato, kokio dydžio puvinys yra kamiene.
Tokiai įrangai lėšų kol kas nėra skirta.
Atkreipė dėmesį į grybus
Darbai Bernardinų kapinėse buvo suplanuoti po gegužės snygio.
G.Čeponytė sakė, kad, įvertinus pagal patvirtintą metodiką, nustatyta, kad blogos būklės medžių yra dauguma, bet avariniai tik kai kurie, būtent tokie ir šalinami.
Apžiūrėdami kiekvieną medį specialistai atkreipė dėmesį į grybus, augančius ant kamieno. Pagal tai galima nuspręsti, ar viduje yra drevė, kokio ji dydžio.
G.Čeponytė įspėjo, kad netgi ir nupjovus pavojingus medžius per kitą audrą gali būti išverstas visiškai sveikas medis. Taip kartais nutinka.
Medžiai šiemet buvo apžiūrėti ir istorinėse Rasų, Saulės bei Antakalnio kapinėse.
Aktyvistai sustabdė Sapiegų parko projektą
Keletą metų nesėkmingai pristatinėjusi Sapiegų parko tvarkybos projektą, praėjusių metų vasarą savivaldybė atsitraukė. Ji pareiškė, kad nutarė stabdyti šį projektą ir iš naujo galvoti, koks šis parkas Antakalnyje bus ateityje.
Projektui kurti buvo panaudota apie pusę milijono eurų, taip pat iškilo grėsmė, kad sostinė neteks apie 2 milijonų eurų, numatytų Sapiegų parkui.
Naujas Sapiegų parko tvarkybos projektas neparengtas ir nepristatytas visuomenei iki šiol. Parką planuota sutvarkyti iki 2020-ųjų vidurio.
Sapiegų parko sutvarkymo projektas buvo pristatytas visuomenei ne vieną kartą, tačiau bendruomenė jam priešinosi. Ypač medžių kirtimui, nes buvo suplanuota pašalinti apie 300 medžių.
Pataisytas projektas pristatytas praėjusių metų gegužės pradžioje, tuomet teigta, kad atsižvelgta į visuomenės pastabas – projekte numatyta išsaugoti daugiau senųjų medžių paliekant juos centriniame take.
Tačiau bendruomenei ir tai neįtiko. Jos atstovai grasino net nepaklusnumo akcijomis, jeigu paukščių perėjimo metu bus kertami medžiai.
