„Kadangi būste labiausiai remonto prašėsi virtuvė, joje jau porą metų rūko nekokybiškai sumūryta krosnis, jos kartu su vyru Juliumi ėmėmės pirmiausia“, – pasakojo Skaistė. Paklausinėjusi vietinių kaime susirado porą meistrų – tėvą su sūnumi – ir jiems patikėjo visus svarbiausius darbus.
Feisbuke jie nuolat bendraudavo, aptardavo darbų eigą, o atlikę darbus meistrai nuotraukas siųsdavo Skaistei įvertinti. Pirmiausia buvo nušveistos lubos ir sienos, vėliau jie ėmėsi apdailos darbų, o visus remontui reikalingus pirkinius derindavo vaizdo ar telefono skambučiais.
Kai buvo sutvarkyti pamatiniai dalykai, Skaistė gavo iš miestelio seniūnijos leidimą karantino metu aplankyti močiutę. Atvykusi ėmėsi pabaigtuvių – kaip tik tuo metu iš Kauno buvo atvežti baldai ir kiti virtuvės atributai, tad juos surinkinėjo, kabino užuolaidas, šviestuvus.
Močiutės virtuvėje atnaujinta viskas, išskyrus šaldytuvą, nes jis dar buvo kone naujas, neseniai pirktas.
16 kvadratinių metrų virtuvės remontas užtruko vos pusantro mėnesio, vyrai būtų apsisukę ir dar greičiau, tačiau talkinti užsakovei galėdavo tik vakarais.
Pakelti močiutei ūpą prieš didžiąsias metų šventes šeimai kainavo tikrai nedaug, nes Skaistė skrupulingai rinkosi nebrangius baldus, o įvairių daiktų – pintinių, daiktadėžių, laikrodį, arbatinukų rado sendaikčių prekyvietėse, juos pati ir atnaujino.
Šiuo savo džiaugsmu kaunietė pasidalijo ir vienoje namų jaukumą kuriančiuosius vienijančioje feisbuko grupėje – tiek gero grįžtamojo ryšio ji nesitikėjo. Tūkstančiai žmonių jaunai moteriai siuntė susižavėjimo gerais rezultatais žinutes.
„Tikrai didelių pinigų nereikia, visi gali gyventi jaukiai ir tvarkingai, tereikia įdėti šiek tiek darbo ir širdies“, – neabejojo Skaistė.
