Aiškus kaltininkas
Dabar jau aišku, kad Kėdainių rajono Dotnuvos seniūnijos Šlapaberžės dvaro sodybos rūmuose gaisrą neseniai buvo sukėlęs neatsargiai su ugnimi besielgęs gyventojas.
Sunkiai vaikštantis vyriškis užsikūrė krosnį, nuo kurios ir užsidegė vidinė dvaro rūmų siena. Aprūkusį ir suodiną vyrą išgelbėjo kaimynai – jie jį išvedė iš uždūminto pastato dar iki ugniagesių gelbėtojų atvykimo.
Atvykę medikai šį vyrą skubiai išvežė į ligoninę. Ten buvo nustatyta, kad gaisro metu jis apsinuodijo dūmais.
Gyventi nebegalės
Dvaro rūmai buvo paversti daugiabučiu gyvenamuoju namu, jį administravo bendrovė „Kėdainių butai“. Dvare buvo įrengti keli privatūs butai. Juose gyveno žmonės. Dabar jau aišku, kad jie į savo privačius butus sugrįžti nebegalės.
„Du gyventojai į nakvynės namus išvežti. Kiti glaudžiasi pas gimines. Visi Šlapaberžės dvaro gyventojai gali kreiptis bendrąja tvarka dėl paramos nukentėjus nuo gaisro. Jei neturi kur gyventi, turi kreiptis su prašymu gauti socialinį būstą“, – paaiškino laikinasis Dotnuvos seniūnas Ernestas Barčas.
Sieks išsaugoti likučius
Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, gaisro metu sudegė apie 80 procentų dvaro stogo ir palėpės, apie 40 procentų antrojo aukšto, sukrito antro ir trečio aukštų medinės perdangos, sunaikinti mediniai vidaus laiptai.
„Nors kompaktiškas dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas, jis vis tik lieka vertingas istorine prasme – mena 1863 metų sukilimą, – sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras. – Todėl artimiausiu metu, net ir nepasibaigus tyrimui, kartu su Kėdainių meru, savivaldos ir paveldo specialistais aptarsime galimas priemones dvaro rūmų likučiams išsaugoti, o paveldo bei priešgaisrinės apsaugos specialistai turės rimtų kalbų su gyventojais.“
Paveldosaugininkai su Kėdainių savivaldybės specialistais tarsis dėl tolimesnių veiksmų, bus parengtas avarinės grėsmės šalinimo projektas, paskaičiuota kultūros paveldo objektui padaryta žala.
