Negalinti ramiai praeiti pro šiukšles, antrame socialinio būsto aukšte gyvenanti Asta, priversta konfliktuoti su pirmo aukšto kaimynais, nesitvarkančiais laiptinėje ir ignoruojančiais aplinkinių pastabas dėl nuolatinės netvarkos. Pasak moters, kaimynų šunelis laksto be pavadžio, dergia kur papuola, o valyti tenka aplinkiniams. Visas būrelis mažųjų atžalų mėto popierius kur tik gali, laiptinė nuolatos pilna žemių, dviračiai ir žaislai – be vietos.
Elgesio taisyklės, iš stendo reikalaujančios visuotinės ramumos nuo 22 iki 7 val. ryto – jiems negalioja. Kaimynė, daugiavaikės šeimos mama, tikrai rodo blogą pavyzdį savo atžaloms, nereikalaudama tvarkytis paskui save ar laikytis elementarios drausmės viešoje aplinkoje. Vaikai yra vaikai, bet viskam egzistuoja riba. Socialiniuose butuose gyvena ir sveikatos problemas turintys senoliai, kurie bejėgiai paprašyti mažesnio triukšmo ar pareikalauti tvarkos bendroje pastato erdvėje.
Negaliu ramiai praeiti pro šiukšles. Išplaunu, susitvarkau, o už pusdienio vėl kartojasi viskas iš naujo. Kažkoks užburtas ratas – sako Asta, daugeliui aplinkinių žinoma savo darbštumu ir švara. Moters problemas mėgino spręsti įvairios tarnybos, bet niekam nepavyko pagerinti esamos situacijos. Astos prašymu, laiptinėje Butų ūkio darbuotojai sutvarkė apšvietimą, duris, bet jie neįgalioti sekti konkrečius asmenis dėl tvarkymosi. Padorumas – mūsų pačių reikalas arba ne.
Ignalinos seniūnas Valentinas Rumbutis žino apie esamą situaciją ir pastovius daugiavaikės šeimos konfliktus su tvarkinga kaimyne. Praėjusį penktadienį dėl Astos skundo jis buvo nuvykęs į minėtą socialinį būstą ir įspėjo neprižiūrimo šunelio savininkus, primindamas gyvūnų laikymo taisykles daugiabučiuose, išklausė pažadus taisytis ir tvarkytis.
Socialinį būstą administruoja Butų ūkis, mes atsakingi už aplinką. Konfliktas – pastovus, žinomas. Kažkada prie langų pastatytas batutas buvo mūsų darbuotojų perkeltas toliau, nes nuolatinis vaikų triukšmas trukdė ilsėtis gyventojams – pasakoja seniūnas, kurio manymu tvarka ir ramybė – bendras kaimynų reikalas, todėl būtina išmintis bei susikalbėjimas.
Kiekvienas dialogas turi prasmę, jei pašnekovai klausosi ir supranta vienas kitą. Kol kas, beveik metus kalba viena Asta ir keli besitvarkantys kaimynai, o konflikto kaltininkai tik laido gynybos replikas, kuriose daugiau paniekos tvarkos reikalaujantiems nei realios situacijos suvokimo.
O Asta nežada betvarkei pasiduoti. Jei viešinimas neatvers gėdos pajautimo ir socialinės atsakomybės kaimynų širdyje, tuomet teks kviesti televiziją, kurios veiksmingumas žinomas visoje Lietuvoje ir duoda gerus vaisius.
